kadaruoti reikšmė
Kas yra kadaruoti? kàdaruoti, -uoja, -avo, kadarúoti, -úoja, -ãvo 1. intr. kyboti supantis, kabaldžiuoti, tabaluoti, plevėsuoti: Vėjuo putant sukabinti ryšuleliai pastogė[je] kadarãvo Mžk. Pakaruoklis kadarúoja Ukm. Skurliai, atskaręs kadaras nuo drabužio kàdaruoja J. Sudžiūvusi šermukšnio šakelė su raudonų uogų kekėmis kadaravo palangėje rš. Nebaigtas prisiūti lopas kadaruoja rš. Dideli auskarai kadaravo paausiuose rš. Barzdos tik kàdaruoja, kap jie laksto Gs. Jam už diržo kadaravo ilga virvė rš. Pašauta ranka padribusi kàdaruo J. Kap tu čia atsisėdai į vežimą: kojos kadaruo[ja]! VšR. Kap tu užsirišai, kad virvė kadaruoja! Mrj. Jis rankos neturi, tik tuščia rankovė kadaruoja Grš. Ilgas šilkinis kutas kàdaruoja antkišeny Raud. Jo galva kadaravo į visas puses NmŽ. Tavo liežuvis tiesiog kadaruoja rš. Žilų plaukų pluoštas kadaravo ant kaktos rš. Iš jų kadaravo išlindusios tokios gelsvai pilkos ir pailgos galvelės rš. Koks čia raikštis iš po tavo sermėgos kàdaruoja? Rs. | refl.: Antai lauke ant toros skurliai kadaruojas Vdk. Viedras, parištas prie vežimo, kàdaravosi Vrb. Lempa kàdaruojas po luboms Grk. Pats vežime, o kojos kadaruojasi Vrb. 2. intr. klibėti, klebetuoti, judėti: Kai važiuoji, ta lenta ir kadarúoja Kair. Mano vienas dantys kàdaruoja Gs. 3. tr. Tv vilkti, nešti: Ji kàdaruoja šiaudus iš klojimo į klėtį Skr. Ir kàdaruosi kaip katė pelę Jrb. 4. tr. supti, judinti: Baltinius ant tvoros vėjas kadaruoja Krsn. \ kadaruoti; atkadaruoti; įkadaruoti; iškadaruoti; nukadaruoti; pakadaruoti; parkadaruoti; prisikadaruoti