kaikinti reikšmė

Kas yra kaikinti? káikinti, -ina, -ino tr. Š 1. Kvr, Vžns erzinti, pykdyti, tyčiotis: Tu be reikalo tą mergaitę káikini Dl. Káikina bernioką kaip padūkęs Sv. Piemenes šunis káikina Kp. Atsistojęs už tvoros ir kaikina su lazda šuniūkštį An. Tu man káikini kaip ir šunį Užp. Nekáikink šunies, ba nutrūks ir įkąs Sv. Kaikino širšes piemenes Mrk. Vaikus káikina J.Jabl. Šunio nekáikink Tr. Mergaitės káikino, tai aš ir vijau Km. 2. Sdk, Vb varginti, kankinti: Kam tu káikini arklį, t. y. mūčiji? J. \ kaikinti; įkaikinti; nukaikinti; pakaikinti