kaitrus reikšmė
Kas yra kaitrus? kaitrùs, -ì adj. (4); R206, M, káitrus (3) Slnt 1. karštas: Pavasario saulė kasdien darosi vis kaitresnė A.Vencl. Tokios kaitrios, tokios tylios vasaros dienos P.Cvir. Drūtmedžio kaitrì ugnis Dkš. Ant kalnelio ... kaitri ugnelė kūrinosi TŽI237. Nelinksmai švietė kaitri saulužė d. Buvo kaitri vasaros diena rš. Nedavažiavau anytos dvarą, radau sukurtą kaitrią ugnelę Ndz. O kad išauštų šviesi aušrelė, kad užtekėtų kaitri saulelė LB114. Saulelė mano, kaitrioji mano, nekaitink, saulele, veidelio mano! Ktv. Jau dienelė ilgesnė ir saulelė kaitrèsnė JD128. ^ Auksas už ugnį kaitresnis, už ledą slidesnis (su auksu daug ką galima padaryti, jo ilgai neišlaikysi) Al. kaĩtriai adv.: Kaĩtriai dega Dkš. Geležinėje krosnelėje kaitriai degė malkos rš. Kaitriai užčirškino saulutė rš. 2. duodantis kaitrą, gerai šildantis: Tie medžiai kaĩtrūs J. Ąžuolo yra kaitri medžiai Šts. Šitie puvėkliai labai nekaĩtrūs Sdk. Kaitrì malka K, OG157. Karklas yra malka kaitrì Vrb. Bėk sausų, kaitrių medžių! Als. Tos šakelės yr káitrios Als. Beržinė malka kaitrèsnė už pušinę Lš. 3. prk. audringas, uždegantis, aistringas: Kaitrùs žvilgsnis DŽ. Smilkiniuose šlamėjo kraujas kaitrus rš. Kaitrūs to poeto žodžiai J.Jabl. Jauna tada širdelė kaito kaitriom svajonėm ir viltim S.Nėr. Kaitrūs zokono sekiotojai BtApD21,20. kaĩtriai adv.: Kaitriai žvilgterėjus į Žalvyrį rš.