kalė reikšmė
Kas yra kalė? kalė̃ sf. (4) J, Mrc, Pd, Mrj, Sml, Plk, Prn, Skr, VšR, Šn, Kt, Skp, Rs, Lk, Ds, kãlė (2) J, Tv, Slnt, Krtn, Kal, Šts, Vvr, Šn, Sn, Mrc, Dsn; SD356, R211, M 1. DP116 šunų patelė: Vilkas kalelę papjovė, gale laukelio pakorė OG92. Buvo toki senukai; jie turėjo karvaitę, kalaitę ir mergaitę BsPIV91. ^ Kur kalė laka, ten ir loja J.Jabl. Dažnai maža kalė didelį šunį pagimdo Sd. Jei kalė kanda, visa ruja puola LTR(Al). Tylėk kai kalė nelojus (nekalbėjus)! Sln. Alsuo[ja] kaip Dauliaus kalė, varlę rijusi Pln. Ir jo širdis ne kalỹtė: duok ir jam Alk. 2. prk. menk. liežuvininkė moteris: Ta boba tai jau kalių̃ kãlė Gs. Pina liežuvius kai kãlė Ds. 3. Pd psn. vestuvių dalyvė, kuri turi ginti jaunosios pusę. 4. Krtn, Kal priešakinė ratų dalis, prie kurios pritvirtinamas pertraukas. 5. Šts prietaisas pakelti vežimui (tepant ratus). 6. Grk įrankis, kuriuo matuojamas atstumas tarp grebėstų. 7. Šlv girnų dalis (milinio apačioje). 8. Mrj, Šn žr. kaliukė 1. 9. Dbk įrankis loviams skaptuoti. ◊ kaĩp iš kalė̃s gerklė̃s ištráuktas labai susiglamžęs: Tas raištis (tokia skara) surukęs, it iš kalės gerklės ištrauktas Šts. kalė̃s liežùvį įsisiū́ti Kt pasidaryti plepiam ir įgeliančiam: Tu įsisiuvai kalės liežuvį (apie piršlį) Kš. kalė̃s mãzgas šunmazgis: Kalės mazgu sumezgė J. Kad ir tu neišmoksti gerai rišti – vis riši kãlės mazgù Brs. Kalės mazgu užmegztas [kaspinas] I.Simon.
kalė junginiai
- Šiaurė-Pa de Kalė
- Pa de Kalė (departamentas), Šiaurė-Pa de Kalė