kapas reikšmė
Kas yra kapas? kãpas sm. (4) 1. R, MŽ472, A1884,308, N, K, M, LsB175 vieta, kur numirėlis palaidotas; toje vietoje sukastas žemių kauburys: Pro skystą žolę ėmiau įžiūrėti ir šešetą kapų, apleistų, apžėlusių kiečiais A.Vencl. Aš eisiu ant kalnelio, ant močiutės kapelio Dkš. Čia kieno šviežias kãpas sukastas Dkš. Aptaisiau (sutvarkiau, gėlėmis apsodinau) mamos kãpą Dkš. Kapas kariovedžių, viešpačių buvusis didžiai aukštas S.Dauk. Ant motulės kapo žolelė nedygo (d.) Lp. Kapelis mano – pailselis mano, o duobelė – tėviškelė D87. Nelaidokit mane jaunos į kalnų kapelį KlpD47. Ten aukštame kapalyj gul mano tėvalis RD85. Neskel kaulai didžiavyrių iš senelių kapo A.Baran. O, mes ten radom daugel kapelių, tai mes nežinom, katras brolelio DvD5. Pačtuvo[je] yra vienas didelis kãpas (milžinkapis) J. | prk.: Nepraeis čia priešo tankai, čia jiems tikras kapas bus S.Nėr. 2. duobės viršus, kauburys: Jų duobės kapas įgriuvo ir bulves užgriuvo Lš. ◊ į kãpą įvarýti BŽ44 numarinti.
kapas junginiai
- Marijos kapas, Rytų Kapas, Vakarų Kapas, Šiaurės Kapas