karšinti reikšmė
Kas yra karšinti? 1 káršinti (-yti Skr), -ina, -ino tr. 1. M, Kv prižiūrėti, išlaikyti pasenusį, paliegusį žmogų; duoti išimtinę: Káršink sukaršusį, pasenusį karšinčių J. Įbodo senąjį káršinti J. Mano kaimynas káršina senelį Akm. Jį ligi gyvos galvos káršinsiu J.Jabl. Sūnus káršina savo tėvus Sr. Ugdau sūnų, ir jis užaugęs turės mane seną už tai karšinti MPas. Kaip jie (vaikai) mane káršins – nežinau Btg. Senąjį tėvą karšino, porą vaikų augino rš. ^ Verčiau mažą auginti, negu seną karšinti Bsg. Mergas, marčias linksminau, senas bobas karšinau JD659. Abu seni, abu nori káršinami Tv. 2. refl. būti išlaikomam senatvėje, gauti išimtinę: Karšinuosi pas žentą Brs. Anam gerai buvo káršintis: didelę išimtinę turėjo Žd. Iš tos pensijos, suirus sveikatai, turį ir patys karšintis, ir savo vaikams dar ištekti pinigo J.Jabl. Svetur pasipelnę, į namus karšintis grįžo S.Dauk. 3. Slm marinti; budėti prie mirštančio ar mirusio žmogaus: Kaimynai káršina blogą ligonį J.Jabl. Ją karšino nelaimės draugė A.Vien. | Susiedas mirė, tai visi nuėjo karšintų LTR(On). 4. refl. baigti amžių, mirti: Nebeturiu nei jėgų, nei dantų, jau visai káršinuos Trk. 5. laukti javų nunokstant, nokinti: Káršinu javus J. 6. šerti, prižiūrėti gyvulius: Eik greičiau karšint gyvulius Graž. \ karšinti; apkaršinti; iškaršinti; nukaršinti; pakaršinti; prikaršinti; užkaršinti
2 káršinti, -ina, -ino tr. 1. J daryti kam sielvartą, varginti, kankinti; kvaršinti: Ažuduomi kam sielavartą, karšinu SD55. Kolei gi ant tarnų tavo laikysi rūstybę savo, kuri taipo mus karšina? SGII41. Stojaus nuvargintas, nuog neprietelių mano apmaudais karšintas SGII24. 2. N, [K], J, MitI227 trukdyti, gaišinti; neduoti ramybės, kvaršinti: Ažuturiu ilgai, karšinu SD8. Geriau nekáršink jo, vis tiek negausi Lnkv. ║ įkyriai prašyti: Káršino mane kelias dienas, kad naują kepurę nupirkčia Sdb. | refl.: Joniukas nuo penktų metų pradėjo káršintis, kad lementorį nupirkčia Sdb. Tas vaikas káršinas ir káršinas man dėl tų žaislų Rd. Kad tu ir káršinies (lendi į akis)! Pc. Vėl káršinsis, kad duoč marškinius Pc. ◊ gálvą káršinti kelti rūpesčių, nerimo: Jiems (turtingiesiems) tavo skurdas miego neatima, galvų nekaršina rš. \ karšinti; įkaršinti; pasikaršinti; sukaršinti
3 karšìnti, -ìna, -ìno tr. [K]; N kiršinti, kurstyti: Karšìnk, kolek sukaršìnsi juos J.
4 káršinti, -ina, -ino tr. raginti.
5 káršinti, -ina, -ino tr. žr. 1 karšti 4.