kasa reikšmė
Kas yra kasa? 1 kasà sf. (4) 1. R, K, N supinti plaukai: Kybojo kasos ant nugaros paleistos, drūktos, kaip dvi virvi supinti Žem. Kukliais žibuoklėlių žiedais ji kasas nusagstys S.Nėr. Jos stora, rusva, auksu žėrinti kasa ramiai, laisvai dryksojo ant priegalvio rš. Mergõs drykso kãsos per liemenį J. Plaukai į kasàs supinti Dkš. Ji juodų kasų mergaitė Grž. Susipink plaukus į vieną kasą Vv. Išspūdinėjo visą dieną, kasas apsivyniojusi apei galvą Krkl. Kãsos mergučės drūtos, galėtų vilką nudurt Skr. Agulės supintos kãsos sulig jūzmenei Dv. Kasos supintos SD390. Kap paimsiu až kasõs OZ23. Išpins kaselę, silkų saujelę, tai tavą mergystelę! D33. Geltonos kaselės, raudonas veidelis, ta yra mano dukrelė, ta yra muno jaunoji StnD23. Neišpinkit kasužė̃lių, nedėkit muturėlių JV685. Kai kaselę tu nešioji, da mergauti nenustoji O. Nusipinkie vainikėlį, užsidėkie ant galvelės ..., ant kaselės geltonosios KlvD3. Vakar buvau po kasele, po rūtų šakele, o jau šiandien po koptūru, po vyro natūra Kš. Kurių [moterų] išsidabinėjimas neturi būti iš viršaus pintomis kasomis ir apsikabinėjimu aukso Bb1Ptr3,3. | prk.: Gluosnio kãsos (nusvirusios šakos) DŽ. Jei saulės kasos (šviesesni ar tamsesni stulpai, atsiradę, saulei už kamuolinio debesio užėjus) į žemę nuleistos, lietaus bus LTR(Msn). Debesų kãsos (ruožai) DŽ. ^ Ilga kasa – trumpas protas Sch84. 2. ant šiaudų grįžtės supinta svogūnų virtinė, pynė, vainikas: Pripyniau cibulių penkias kasàs Pc. Iš namų atsivežiau dvi kasàs cibulių Švnč. Visiem davė po kãsai cibulių Trgn. Šiemet cibulių sudariau dešimtį kasų̃ Paį. Da tris kasàs cibulių turiu Sug. Kiekgi už šitą kãsą norėsi? Vad. Kaselė cibulių Pl. 3. kekė: Vynuogių kasà didžiausia Ėr. Ajajai kiek uogų, tik kãsos kabo! Ut. Sarbentų šiemet kasõm, net šakelės linksta Vžns. Žirnių ankštys net kasõm auga! Ds. | Kasà gyvačių susipynusių kirba J. 4. būrys, vilkstinė: Vaikagaliai vaikščioja kasõm Trs. 5. R, N anat. blužnis (Lien): Nunešk šuniui kãsą Pc. Jei kiaulės kasà ligi pusės plona, bus ilga žiema Grv. Kasà tokia susiraukšlėjus, kieta – negali net įkąst Gs. Kasos ešerys neturi rš. 6. anat. liauka, išskirianti virškinimo fermentus ir hormonus, saldmėsės (Pancreas): Kasa yra gležna liauka, kuri guli arti nugarkaulio, dvylikapirštės žarnos išlinkime rš. 7. kaspinas: Tiktai įpintos į menkuosius plaukelius juodos vilnonės kasos perjuosia žilus plaukelius I.Simon. Vyk juodą kaselę, apjuosk kardelį RD141. ◊ žìlą kãsą parnešióti likti neištekėjusiai: Jom, varguolėm, priseis žilą kasą parnešioti J.Jabl.
2 kasà sf. (4) 1. M, DŽ dėžė, spinta pinigams saugoti: Kasą išplėšė BsPIV260. 2. Š įstaiga, kurioje atliekamos pinigų operacijos: Taupomoji kasà DŽ. Nuejau kason, ir kasa nemaino pinigų Švnč. 3. visi kieno pinigai; pinigų kiekis įstaigoje: Patikrinti kãsą DŽ. Vežė kasierius pinigus in savo kasą BsPIV57. 4. DŽ spaustuvės dėžė, kur atskiruose skyreliuose sudėtos raidės: Ant stalo sustatytos raidžių kasos, sudėti rankraščiai A.Vencl.
3 kasà interj. taip ragina šunį, kad kąstų: Kasà, kasà, mitriau! Alk.
kasa junginiai
- bendra kasa, bilietų kasa