kaukimas reikšmė
Kas yra kaukimas? kaukìmas sm. (2) NdŽ; R → kaukti 1: Ant kaukimo vilko atsiliepė ir kiti vilkai BM125. Jų džiaugsmingas kaukimas parodęs ispanams, kad karibai būsią pamanę gyventojus bijant toliau kovoti Š. Jau girdėtis patrankų kaukimas Msn. Sirenų kaukimas nesiliovė rš. Gyvis, išėjęs ižg' girių, staugimu, kaukimu ... baisus bus DP7. Apalpo mano kaulai per mano dienišką kaukimą BPs32,3. ^ Atsimena kaip vilkas kaukimą Jnšk.