kerėti reikšmė

Kas yra kerėti? 1 kerė́ti, kẽri (kẽria, kẽra,-ė́ja), -ė́jo intr. 1. plačiai augti, šakotis, keroti: Grikai, miežiai šįmet sodrė[ja] ir kerė́[ja], t. y. eina plačiai į kerus J. Mano rūtelės gražiai kerėja, į devynias šakeles LTR(Erž). Ant piliakalnio, ant smėlio kalno ąžuolai švęsti kerėjo A.Baran. Žali ėgliai kaip kvietkai po dirvonus kẽri A.Baran. Visa Užuožerių palauke kerėjo plačios, šakotos eglės A.Vien. | refl.: Šįmet javai kerė́jasi Škn. Čia tie rugiai nėmaž nesikeri pas mus Pš. 2. prk. plėstis, stiprėti: Pikti karaliaus darbai pradėjo kerėti širdėje ano paduotųjų I. Jame kerėjo supratimas, kas jis toks esąs, kokį darbą darąs A.Janul. Kur tos cnatos keria, ten malonus gyvenimas Sz. | refl.: Auga, kerėjas ir atneš vaisius M.Valanč. Tuo tarpu liga vis keriasi rš. 3. po keru augti: Šmotas bulvių kerėjo, bet apšalo Lk. 4. Š skurdžiai, nevešliai augti: Šepetoj niekas dorai neauga: kera kera ant vietos Kp. Pušelės kera baloj Kp. Kai iš grūdo pasodini obelėlę, tai kera bent dešims metų Skp. Mūsų Petrelis kera Km. Lapai kerėjo kerėjo – nieko nebuvo Rk. \ kerėti; apkerėti; įkerėti; iškerėti; pakerėti; persikerėti; prikerėti; sukerėti; užkerėti
2 kerė́ti, kẽri (-ė́ja), -ė́jo 1. tr. K burti, žavėti: Ašarėlės sūrios krito vandenin – jos mane užbūrė kerinčia ugnim S.Nėr. Graži naktis kerėja žmones rš. Vėžiai, kerimi šviesos, bėgo mauruotu dugnu rš. Moka jis gerai kerė́ti Vb. 2. intr. lemti, spėti, pranašauti: Daugelis keri, kad bus ankstyva žiema rš. | 3. intr. žiūrėti: Kerėjau, kad būtų dargana eiti vogti miško, t. y. žiūrėjau J. \ kerėti; apkerėti; atkerėti; įkerėti; nukerėti; pakerėti; prikerėti; sukerėti; užkerėti
3 kerėti, keri, -ėjo žr. kyrėti.

kerėti sinonimai

kerėti junginiai

  • (už)kerėti
Ką reiškia žodis kerėtojas? Visi terminai iš raidės K.