kęsti reikšmė
Kas yra kęsti? kę̃sti, keñčia, keñtė 1. tr., intr. SD18, R, N, K jausti, patirti skausmą, nemalonumą, vargą, kentėti: Kę̃sk, kol iškęsi metus J. Vieni sotūs ir laimingi, kiti kenčia badą A.Strazd. Buržuazinėje Lietuvoje moterys nuolat kentė politinę ir ekonominę priespaudą (sov.) sp. Matom, kaip amžiais kentę vargdieniai džiaugiasi, laisvę pajutę (sov.) rš. Mes jų skolų nemokėsime ir mes už juos nekęsime I.Simon. Kentė skurdą rš. Kenčiau bėdą, kad garnys neatsilankytų VšR. Jau gali nekę̃st baimę Alk. Jeigu, batus valant, šepetys iškrinta iš rankų, teks gėdą kęsti TŽIV475. Keñčia žmogus, dantis sukandęs Ds. Kenčia kaip obelelė vidury lauko LTR(Šll). Kada yr – duok, kada nėr – kęsk NžR, LTR. Kad ir sunku, bet kenčiu Ktk. Kenčia ilgą laiką neėdęs MPs. Valgyt geriau kęsti (geriau kęsti nevalgius negu negėrus) Pn. Savam bute nieko nekęsime, įsitaisysime viską, ko tik prireiks rš. Kenčia persakiojimą DP534. Kęstumbei dantų teip didį gėlimą DP11. Kam votis, ligas neturiu kęsti? Mž437. Gera yra kenčiantiems daug draugų turėti TŽV606. Kentantysis pakenta S.Dauk. | prk.: Ale autuvas tai keñčia (genda) tokiam sniege Mlt. 2. intr. SD260,274,373 turėti kantrybės, laukti; ištverti, išturėti, pakelti: Kentė dieną bernelis, kentė antrą... toliau kęsti nebegalėjo V.Krėv. Biskį papjovėm [žolės], ir vėl keñčiam, gal tik vis nusipagadys Bgt. | Ta buvo graži, bet labai puiki, ir negalėjo kęsti, kad kas už ją gražesnis būtų J.Balč. Toks karštas vanduo, kad ranka nekenta Nt. Kaip tu prausi vaiką tokiuo vandeniu, kad ranka nekenčia? Ds. | refl.: Ale ir gaspadinė keñčiasi – nieko nesako tiem kazirnykam Gs. Argi jūs kę̃sitės tep barami? Alk. Prašė prašė, tai nesikeñtus ir daviau Gs. O svočiutė nesikęs, šarkos nepabaidžius JV737. Aš negaliu kęstis, kad teip padariau Srv. Jisai savo kaily nesikenčia Ss. Pats nekę̃sis, tokį darbą padaręs Šts. Daugiau nebesìkenčiau, atsikėliau ir išmečiau per duris katę Pc. Jis nesikenčia nesidomėjęs finansais ir valstybės ūkiu rš. Nesikentì, duodi kiek Ėr. Antryt vyras nesikentęs eina lankčio parnešt (ps.) Rdm. Tau, matyt, nesikenčia vieno[je] vieto[je] Vl. Oi kaip nesìkenčia tos plūksnos plėšyt! Rdm. Kaip ir kiekvienas nesikenčiąs rutinoje žmogus, [jis] ieškojo naujų kūrybos kelių rš. Rugiai užauga kenčiami (pakenčiami, pusėtini) Pn. kenčiamaĩ adv.: Su rugiais da kenčiamaĩ, tik vasarojus niekai Gs. Lyja nekenčiamaĩ (nebegalima kęsti) Ds. kęstinaĩ adv.: Dantes sopa kęstinaĩ (dar galima pakęsti) Kp. 3. tr. SD20, R mylėti, mėgti: Diedas jį labai kentė Aru14. Nė nėkas anos keñta, nė nėks gydo, o ana nemiršta, ir gana Užv. Mes mylime gyvenimą ir nekenčiame mirties sp. Jisai kaip blakės jo seniai nekenčia T.Tilv. Jo tep nekenčia, kap šuva cibulio Alk. Nekenčiu kai šunio, kad teip padarei Skdt. Šuo, kaulą griauždamas, nekenta prietelių savo VP45. Senoji jos visai nekentė J.Jabl. Po veseiliai toji ragana pradėjo tų vaikučių labai nekęsti BsMtII163. Nekentei, motule, nekentei, širdele, mane, dukrelės, darže rūtelės (d.) Prn. Kad taip nekenti manęs, matuše, buvo mažą neauginti StnD9. Aš nekentu ano nė pamatyti Krtn. Ar aš nekenčiams tėčio sūnytis, ar ir nemylims mano žirgytis? RD168. O kaip aš grįšiu nekenčiamoji, visų žmonelių apkalbamoji? JV1068. Išdygo mano darželė[je] nekentamoji žolelė, prisėd pri mano šalelės nekentamasis bernelis D28. Sunku ir nekenčiamam būti J.Jabl. Nekenčiamas valgis R183. Manęs labai nekenta Mž399. | refl.: Nesikentė kaip du šunes rš. Anyta marčia nesikenčia Ss. Vilkas šunio lojant nebijo, bet nesikenčia Tsk. Juodas juodo nesikeñčia Ėr. Ant svieto reik būt, ale pats savęs nesikentì Jrb. Nuo to laiko Jonas, lyg nesikęsdams pats savęs, prašė karaliaus, kad jau jį atleistų BsPIII27. Ir jie, sako, nesikenčia dabar J.Jabl. 4. tr. KlG95 toleruoti, sutikti su kuo, pakęsti: Tikrasis mokslas nekenčia sustingimo sp. Negalima kęsti savo eilėse oportunizmo, kaip negalima kęsti piktžaizdės sveikame organizme rš. Jį kentė dėl jo geros nuotaikos rš. Tai aš nieku būdu nekę̃siu (nepavelysiu) KII21. Jau kad poną Svidrigailovą galėjo kęsti, tad iš tikrųjų daug gali iškentėti rš. Gyvenki su tais, kurių aš negaliu kęsti Ašb. | refl.: Mes to nesikęsim rš. 5. refl. neigiama forma nepatikti: Bijot negi bijau, ale alasas nesikenčia Sdk. Nesikentė narsiam keliauninkui ir tyrinėtojui ramus ir sotus valdininko gyvenimas rš. Nesikenčia, kai toks lietus dulksnoja Pbr. \ kęsti; apkęsti; atkęsti; įkęsti; iškęsti; nukęsti; pakęsti; perkęsti; prakęsti; prikęsti; sukęsti; užkęsti
kęsti junginiai
- ne(pa)kęsti