kilnybė reikšmė
Kas yra kilnybė? kilnýbė sf. (1) DŽ, kilnỹbė (2) NdŽ 1. kilnumas, taurumas: Šalia grožio, kaip kita estetinių vertybių rūšis, statoma kilnybė rš. Tiek daug kilnybių tau rodė ir tiekos pat kilnybių iš tavęs laukė Vaižg. 2. psn. titulavimo ar kreipimosi į aukštus asmenis žodis (ppr. su įvardžiais „jo“, ,,jūsų“...): Greitai atvyks jo aukštoji kilnybė rš. Jūsų kilnỹbė BŽ27.