kilpa reikšmė
Kas yra kilpa? kìlpa sf. (1) 1. virvės, siūlo ar ko kito galus pernėrus ar sujungus gaunamas lankelio pavidalo dvilinkumas, vilkstė: Padaręs kìlpą, antnerk botagą ant koto J. Surišk su kilpa, kad lengviau būtų atrišti Brs. Vąšelio neištraukus iš naujos susidariusios kilpos, užkabinamas apatinis pirmos kilpos siūlas ir pro jį ištraukiamas neriamas siūlas rš. Kaklaraištį kilpute užneria (ne mazgu suriša) Šn. Šautuvo diržo galai įneriami į metalines kilpas rš. Durų skląsčio kilpa rš. Susidaro peritoniniai suaugimai su žarnų kilpomis rš. Prie abiejų kraštutinių dangalų šonų pritaisysi mėlynas kilpeles, kad viena su antra galėtų būti susegamos Skv2Moz26,4. | prk.: Daug ten kilpų (neaiškumų, painiavos), negaliu visų nė suprasti Nt. 2. ppr. pl. K žabangos, pinklės: Paukštis kilpoje pasismaugia N. Užtaisiau kìlpas žvirbliam gaudyti Dkš. Rugiai pilni kìlpų kurapkoms Slnt. Žiemos laike kiškiai gaudomi su kilpom Pnd. Nedėk kilpos, sniegui pasnigus Slč. Aš pagavau lydeką su kilpa Klvr. Daug žuvų nunėriau su kilpa Žmt. Kaip į kìlpas įpuolęs Škn. | prk.: Sumanė karalius dar vienas kilpas padaryti tam galvočiui BsPII147. Esu kilpoj[e] geroj[e] įkliuvęs Šts. Jis pasamdė net advokatą, kad apgintų nekaltai įkliuvusį į kilpas rš. ^ Kas kitam kilpas spendžia, tas pats įkliūva Sln. 3. iš virvutės padaryta laidynė akmenukams mėtyti: Piemenys iš kilpų akmenis mėtė Ldk. Duok kìlpą, ir permesiu akmenioką per ežerą Vdšk. 4. skylutė, ąsa drabužyje sagai susegti: Suknelės kilpoj lauko ramunė T.Tilv. Kìlpa išplyšo, tai ir eina atalapas Sdk. Pagal guzikų kilpos per didelės Lš. Guzikas be kìlpos J. 5. tinklo skylutė: Mažosios silkutės pro tas tinklų kilpas gražiausiai išlenda rš. 6. K balno grandis ar virvė kojai įstatyti: Kìlpą nuo balno pametė jis jodamas J. Šąlu kojas kilpelėse, rankas kamanose Grl. Ant žirgo sėdau, į kilpą stojau JV772. Ing kilpas stodamas, ing žirgą sėsdamas, žemai lenkiau galvelę BsO43. Viena sesutė žirgą balnojo, antra sesutė kilpas segiojo Slk. Parbėgs žirgelis, parneš balnelį ir aukso kilpas KlvD244. O kai prisegsi aukso kilpužėles, aš sėsiu ant žirgelio JV17. Ypačiai iš visų Enskys savo šimelį prausė ir, balnodams jį, prie šonų prisegė kìlpas K.Donel. 7. vingis, išlinkimas: Kiškis bėgdamas kilpas mėto rš. Nemuno kìlpa ties Birštonu DŽ. | Nemunas ne į jūras tiesiog puola, bet į jų kilpą, Kuršo mariomis vadinamą A1884,202. 8. anat. vienas iš vidurinės ausies kauliukų: Būgninis tuštymas (cavum tympani) šešiasienis vidurinės ausies (auris media) tuštymėlis, kuriame telpa 3 kauliukai (plaktukas melleus, priekalas incus ir kilpa stapes) EncIV983. Ausies būgninės ertmės apvalainio lango kilpelė yra girdimasis kaulelis rš. Vidurinės ausies ertmėje yra trys klausomieji kauliukai: plaktukėlis, priekalėlis ir kilpelė rš. 9. menk. sudžiūvus, menka moteriškė: Matai, ir ji, kìlpa, čia ką supranta Al. Kas da tos kìlpos lyg nepažįsta! Vlkv. ◊ kìlpą uždė́ti (užner̃ti) ant kãklo pražudyti: Jūs jam tuoj uždėsit (užnersit) kilpą an kaklo Lkš. mirtiẽs kìlpa figūrinis lėktuvo skridimas kreiva uždara linija vertikalioje plokštumoje: Atsiduso ji ir vėl dirstelėjo į orlaivį, kuris, padaręs mirties kilpą, nulėkė tolyn V.Mont.
kilpa junginiai
- daryti kilpą, sagos kilpa, užrišti kilpa