kiltas reikšmė
Kas yra kiltas? 1 kìltas sm. (3) BŽ114; M stora pašukinė drobė: Kiltų̃ prekijas BŽ601. Še, kiltu užsiklok rš.
2 kìltas (dial.) sm. (1) Š plaustas; tiltas: Kìltą darėm per Nemną (Nemuną) Nmč.
3 kìltas, -à adj. (3), kìltas, -a (1) 1. MŽ, R183, K storas, šiurkštus: Kilta drobė, t. y. stora J. Kiltų siūlų kiltas ir milas Ggr. Išaudė kìltą audeklą Rm. Čia kiltos gijos Krkl. Kilta, berneli, mano drobužėlė, negraži pažiūrėti JD455. Kožnas vyriškis, į kiltą milinę sermėgą įsimovęs, girė[je] ar dirvo[je] brūzdė S.Dauk. Klotėj nesididžiavęs, darės kiltais drabužiais M.Valanč. Kiltais kurs šarkais dėvėjo CI812. kiltaĩ adv. K, Šts: Kiltaĩ suverpė vilnas Ms. Suplėšk (suverpk) kiltaĩ, bus greičiau Rm. Kilčiaũ suverpiau, tai storas audeklas Rm. Galėtum linus verpti biškį kilčiaũ Vdk. 2. kuris gražaus stoto, liemeningas, aukštas: Arklelis kiltas, riebus, gražus, sveikas, tik truputį nebjaunas M.Valanč. Jų jaučias gal bus kiltesnis už mūsų Užp. 3. kilnus: Joks žodis nėra ikvaliai kiltas, išgiriant palaimą triūso rš. Ar jis prastas, ar kiltos giminės žmogus A1884,7. Tai žmogus kilčiausios dvasios V.Kudir.