kliauda reikšmė

Kas yra kliauda? kliáuda sf. (1) J, NdŽ, J.Jabl, kliaudà (3) J, Žg; R, MŽ212,465,528 1. trūkumas, yda, defektas: Kieno kliaudų̃ ieškoti KI120. Tavo dantys – kaip du balti ėriukai, išėję iš maudyklės, ir nė viename iš jų nėra kliaudos rš. Ji net prikišdavo sūnui jo kūno kliaudą rš. Imk iš bandos veršį ir du avinu be kliaudos Skv2Moz29,1. Taigi parodyti klydžiai, bailios kliaudos šiandykščių mokslaviečių A1884,118. Neturtas – ne kliauda rš. Aš pilna kliaudų ir garbės stokoju Ns1843,1. Visi susirasdami tą kliaudą attaisys LC1883,6. Būtų geras žmogus, tik ta viena kliáuda, kad maluoja Akm. 2. kliuvinys upėje (pvz., akmuo, šiekštas): Akmuo upė[je] – kliáuda Krp. 3. priežastis, kliudanti kokiam veiksmui: Koki kliáuda tau dabar pasivėlė? Skd. 4. skriauda, žala, nuostolis: Tavo gyvuliai man padarė didelę kliaudą Žg. Vėsulas visai sodai kliaudų pridarė Žg.

kliauda sinonimai

Ką reiškia žodis kliaudas? Visi terminai iš raidės K.