klykti reikšmė
Kas yra klykti? klỹkti, -ia, -ė K 1. intr. rėkti, šaukti, spiegti, su balsu verkti: Mudu su Juozuku piktu balsu klykėme Žem. Visi vienu balsu, rankeles iškėlę, pradėjo klykti M.Valanč. Klỹkia nesavais balsais, negalì susiklausyti Dkš. Kai jis klỹkia, aš net ausis turiu užsiimti Gs. Nukrito vaikas nuo suolo ir ėmė klỹkti Jrb. klyktinaĩ adv.: Lėnė klyktinai išklykia tuos žodžius I.Simon. 2. intr. iš džiaugsmo šūkauti, džiūgauti, krykštauti: Vaikai klỹkia (labai juokiasi) Ds. 3. tr., intr. rėkiančiai dainuoti: Kažkas kovos svaigulyje klykė dainą rš. | Na, klỹkiam sau (einame dainuodami)! Žal. | Viduje dar tebeklykė polka rš. 4. intr. R krykti, ūkti (apie paukščius): Tamsumoj ūžė medžiai, klykė pelėdos J.Balč. Pempės atskridę po raistus klỹkia BM411. Pempės kiaurą dieną klỹka Slnt. O kas te klykia po ežerėlį? – Antytė su antinėliu NS953. \ klykti; atklykti; išklykti; nuklykti; paklykti; parklykti; persiklykti; praklykti; priklykti; suklykti; užsiklykti