knibždėti reikšmė
Kas yra knibždėti? knibždė́ti, knìbžda, -ė́jo intr. 1. A1885,115 judėti, krutėti, mirgėti: Nuvarvėjusį kraują ant žemės, susigėrusį į dulkes, tuojau apipuolė mėlynos musės ir tamsiomis votimis knibždėdamos naikino skanėsį P.Cvir. Kirmys, bitys knìbžda J. Knìbžda baisiausi žvėrys J. Žuvys knibždėjo, vartėsi saulėje sp. Gūžtoje aklos, raudonos, plikutėlės peliukės beknibždančios J.Jabl. Prie skruzdėlyno skruzdėlės knibžda Pnd. Apkaklė[je] utys tik knìbžda Vkš. Pas mus kad priviso pelių, tai pelių – tik knìbžda po šiaudus! Dkš. Tuo tarpu žalčiai tik knibžda po kiemą – karstosi, vyniojasi, rangosi ps. | Tik knibžda visi prie darbo lyg skruzdėlynas Vv. Maži dygsta, seni nyksta, ir pasaulis knibžda An. | Vaikas knibžda (ima nerimti pabudęs, judėti) – suniūniuoj (pasupk) lopšį! Prng. 2. daug ko būti (judant, krutant): Raistuose ir balose knibždėte knibždėjo gyvačių, varlių MTtI59. Varlių toj baloj knibždė́te knìbžda Jrb. Ten tūse šilynūse knibždė́te knìbžda gyvatės – patrakusi ten anų būsena Brs. | Nedorėlių, neteisių žmonių knibždėte knibžda J.Jabl. Kaime knibždėte knibžda Burbų ir Burbeikų Vaižg. Grybautojų – net knibžda miškas! Ds. Miškas knibždėjo sukilėlių rš. 3. giežti, giženti, knietėti: Knìbžda kažin kas nosy, kutina, čiaudulys ema Škn. \ knibždėti; išknibždėti; priknibždėti; suknibždėti
knibždėti junginiai
- knibždėte knibždėti, knibždėte knibždėti (ko)