ko reikšmė

Kas yra ko? 1 kò interj., kõ kor, kar (gaidžio, vištos balsas): Kõ kò kò – gaidelis Ad. Ale iš kur buvus nebuvus ateina per rūmus karaliaus višta: „ko, ko, ko, ko“; priėjus prie to žiedo, tik džiupt į tą žiedą – ėmė akį ir išlupo BsMtI89. Gaidys storu gerkliniu garsu „ko ko ko“ drąsino savo gausią šeimyną V.Myk-Put.
2 kõ pron. gen. žr. 1 kas I: 1. A girdi, ko aš žadėjau klausti, a neturiat miltų paskolinti? Dr. Ko meto dabar skambina? J.Jabl. 2. Kaip pamatys, kõ dydžio bus langai, tai sulygs dirbti langinyčias J. 3. žr. 1 kas II 5: Mergaitė yr ko pažiūrėti Grž. 3. žr. 1 kas IV 6: Ko-ko, bet jau kapų draskyt neleisiu B.Sruog. ◊ be kõ žinoma, dargi: Be kõ, be pono žinios ir duočiau! J. kõ gẽra galbūt: Ir aš, ko gera, laimėjau Jrk36.
3 kõ adv. 1. žr. 2 kas 1: Kõ kelio didybė jo eina J. 2. žr. 2 kas 3: Ko neini? K. Ko nevalgai? K. Ko lendi it yla iš maišo? M. Ko negiedat, gaidžiai? Mrk. Ko tu tep gailiai verki? Vlkv. Kõ vakar neatejai? Up. Ko aš čiulbėsiu anksti rytelį: piemens išdraskė mano lizdelį J.Jabl. Ko aš žaliuosiu, ko linksmas būsiu, žada mane nukirsti Lnkv. O kur buvai, dukrelė, ko raudoni veideliai? JV81. Kõ čia alaus? Man, prastam žmogui, bus geras ir vanduo BM206. O ko aš eisiu į jaunimužėlį? JD524. Ko čia bartis, ko čia, ko?! Žem. Ei tu, ko guli, ar tu vietos neturi? J. Ko skundėtės ant to žmogaus? BPI376. 3. kiek: Ko gėrybės būta! Ds.
4 kõ prt. žr. 3 kas: 1. Kai pagirdžiau, ko gražesnis, kai užsėdau, ko greitesnis mano juodbėrėlis LTIII416. Ėmė žirgą ko greičiausį, kursai bėgti galėjo JV1048. Tai yra ko niekiausias darbas Tat. Išrink ko geriausią grėblį Kt. Duok ko daugiausia Lp. Išsirinksiu tris gėleles, tai ko ir gražiausias (d.) Ktv. | Tai jis mus mokino ko no rūpestingiausiai TŽI284. Sodykim sodelį ko no tankiausia TŽI209. Zvanykit, zvaneliai, ko no balsiausiai TŽI298. Būbnykit, būbneliai, ko no garsiausiai TŽI298. Tu išsirink ko no turtingiausią merginą ir apsiveskie su jąj BsPIV8. | Ko nai geriausis FrnS36. 2. Bobos ko nepasipjovė Pc. Ko neužumušė, ko nenumarino SD10.
5 ko conj. žr. 4 kas 4: Išalkėliai paukščiai dažnai užlenda pesliams už akių ir, ko besidalinę su paukščiais, patys viską suėda Blv. Fazanas užkluptas užmiršta sparnus turįs. Ko beskridęs, įduria galvą žemėn, plasnoja arba bėgioja Blv.

ko sinonimai

ko junginiai

(iš ko) sunktis, (ko nors) išlaikymo šalininkas, (ko) dėka, (ko) dėka, (kam) maloniai leidus, (ko) fone, (ko) priekyje, (ko) žodžiais, apskaičiuoti (ko) kainą, apskaičiuoti (ko) kainą, išlaidas, atimti (iš ko ką), atkakliai (ko) siekti, atkakliai (ko) siekti, (ką) daryti, atsitikti pirma ko, būti (ko) partneriu, būti (ko) pertekliui, būti (ko) pertekliui/gausiai, dėl ko nors, dėl visa ko, eiti (ko) link, eiti/atsitikti pirma ko, gausiai turėti (ko), imtis (ko), imtis ko, imtis ko nors, išankstinis (ko) jautimas, (ko) ženklas, kas pamišęs dėl ko nors, kitoje (ko) pusėje, knibždėte knibždėti (ko), ko gaminimas, ko ir reikia, ko nors nepadarymas, ko nors nepadaryti, ko valioje, ko yra vertas, laikytis (ko), laikytis (nuo ko) per atstumą, laikytis ko, laikytis nuo ko atokiai, negalėti (ko) patirti, nepadaryti ko, nepriimti (ko) už gryną pinigą, neveikiantis ko, padaryti (ko) fotokopiją, padaryti (ko) kserokopija, padaryti (ko) rentgeno nuotrauką, pasak (ko), pasekti (ko) eigą iki galo, sudeginti (ko) vidų, sukelti (ko) rūdijimą, sužinoti (ko) kainą, tai nuo daug ko priklauso, turėti maža (ko), užeiti ko nors paimti, užsiundyti (ką nors) ant (ko nors), užtekti (ko), vietoj (ko), šalintis ko

Ką reiškia žodis ko tik? Visi terminai iš raidės K.

Draugai