koja reikšmė

Kas yra koja? 1 kója sf. (1) K; SD259, R 1. viena iš porinių kūno dalių, kuriomis žmogus ar koks kitas padaras eina: Siuvėjas žingsniuoja, aukštai kilnodamas kojas P.Cvir. Kójom nebepainu, nebegaliu Skp. Vaikas viena koja basa nubėgo J.Jabl. Pasukus ratelį pusdienį, kojos tuojau kaip trinkos Žem. Jis viena koja šlubas J.Jabl. Pirmutinės, paskutinės (užpakalinės) kójos DŽ. Eik su kojomis Sch86. Kojoms gerai eiti Pvn. Mes kójosna bijom šalčio Dv. Kójos voro kaip žagsteliai ilgos J. Kójas apsiauklėti, apkamšyti J. Kad antmina kóją, sako: – Ko ėjai basa kója ant veselijos! J. Jis senas, o kojų greitų, neparsidirbęs Skr. Kurapka pakilo iš po kojų Jnš. Kojos iš pavargimo linko Pt. Taip šaukė, taip rėkė kojomis, viduriais (kojas, vidurius skaudėjo) J.Jabl. Kojų liga (podagra) sergąs SD259. [Zuikučiai] į visas šalis išbėgiojo, nė kojos nebuvo matyt Jrk44. Sausoms kojoms parejome tą Jordaną S.Stan. Paršoko [veršis], nė kojų nesiekė [viela] Rs. Eina kokį laiką, jis vėl valgyti išalko ir kojas pavargo BsMtII205. Pelėdos kojos ar ne grėbleliai?! D93. Mano brolelio šimtas žirgelių, keturi šimtai eiklių kojelių KrvD179. Tai labai rūsčią anytą gavau: šandys muno kojų žingsnelius, šandys muno rankų darbelius StnD22. Jau in kojáičių neša [bitės medų] Arm. Nu išties', išties' kojeliū́tes! (sako mažam vaikui) Švnč. Duok gi kojutès susupt Upt. „Pašla, kale, nelojus!“ – ir išdaužė jai kojáitę Pls. Ans an vienos kojutė̃lės šokinėt pradėjo Jrk103. An kojìkės pirštukėlio Jrk103. Vaikas sùsmušė kojaitę Arm. [Vaikas] rankužėmis ir kojužėmis lopšelyje keberojo rš. Meta ponia kojosna jam varinį rš. Aš aukselį ir sidabrėlį po kojelių paminčiau DvD319. Negersiu – nebepaeisiu kojomis J.Jabl(Žem). O pasinešiok ant baltų rankelių mano mažiukėlį, mano nieko neišmanantį, be kalbelės, nė ant kojelių nepastatytą (dar nepradėjusį vaikščioti) JD1192. Nu i prisivariau – ka tik ką kojėms bepeitu (bepaeinu) Plt. Subato[je] sirgau, nepejau koja Slnt. Kojoms nebepaeina Šts. Negaliu koja paeit viena (skauda) Tvr. Kad aš galėsiu kojoms, nueisiu ant kapų Šts. Buvo žmonys beinantys į kojas, bet užpuolė vokytis Tl. Advokatas balsta ir raudonuoja, koja nuo kojos trypia Žem. Ir regėjos jam, kad prieš ją lenkiasi viršūnėmis švendrės, linkčioja ajerai, prie jos kojų skuba per ežero plotą lengvutės bangutės A.Vien. Antra leidės an mano kojelių, tai te buvo tikra sesiutelė Švd. Marti pri kojų, sesuo pri galvos, matušė pri širdelės D20. Iki kojų (žemai) pasiklonioju R155. Netoli, možna kojom (pėsčiomis) nueiti Pn. Ans dar nėr senas, dar kojėse Šts. Kojomis ir rankomis apsirgo, kaip jų negalėjo pakrutinti BPI112. Ir jūsų kojas mazgosiu BB1Moz18,4. Jo galvą koja sutrynė Mž296. Teikės palikt rėčius, arba žymes, žaizdų šone, rankose ir kojose savo DP195. Surišę rankas ir kójas, įmeskite jį ing tamsybes DP33. Sėdėjo ant žemės šventosemp kojosemp jo MP269. O stojusis iš užpakalio kojusemp jo, verkdama pradėjo ašaromis laistyt kojas jo AruP159(KN281). Sėdėdama kojosump AruP158(BBLuk10,39). Anys sėsis kojump tavo ir mokinsis tavo žodžių BB5Moz33,3. Kojop tavo lenkiu galvą mano brš. | prk.: Ne už arklį moka, bet už kojas (už greitumą) Ds. Kad kójas turė́čia, visur apeičia Plv. Vaikas kojas jau turi, jau eina Ėr. Benius grįžo į rikiuotę lyg ne savo kojomis (labai prastai jausdamasis) J.Avyž. Mergaitė įlindo an purvynę ir prisėmė kojas (batus) Krtn. Kareivai atsigrįžo, nusikvatojo, ir visa rikiuotė sumaišė koją (žingsnius) rš. Visų gyvulių po koją (po vieną) davė [pasogos] VšR. ^ Ne teip eini, kap nori, ale kap kojos neša Iš. Ne tep šoka, kap moka, ale kap kojos neša Iš. Išėjo, kur kojos veda BsMtII44. Eisiu, kur kojos neš J.Jabl. O po kojų žemai stebuklingai graži žydi rožėmis Alpių šalis Mair. Kiekvienas susimąstęs žiūrėjo sau po kojų A.Vien. Eik tu, varlės koja raudonoji! (keik.) LTR. Eik tu, paršo koja ketvirtoja! (keik.) An. Vai tu, tėveli, zuikio kojele, parbėk, atnešk mums orielkelės (d.) Šts. Pripylęs stikliukus, jis tarė: „Nuryk šitą kielės koją, brol“ rš. Viena kója į Liepoją (sako vaikai, žaisdami, šokinėdami viena koja) Slnt. Arklys bėga puikiai: kojas, rodos, pro ausis laido Užv. Kas ne galvoje, tai kojose (ką pamiršęs, turi antrą kartą į tą pačią vietą eiti) KlvK. Arklys keturiomis kojomis, ir tai suklumpa J.Jabl. Tinginys ir kelią koja rodo J.Jabl. Aukštom kojom visos tvoros žemos Rk. Aukštos kojos – žemos tvoros LTR. Vilkui kojos nepadaužęs nesakyk – raišas NžR. Anam to proto kaip gaidžio kojė[je] mėsos (labai maža) Šts. Vilką kojos peni Sim. Ne kožnai kojai pritinka tie patys batai VP32. Par durną galvą kojoms nepakajus (neapsigalvojęs padaro nereikalingo kelio, triūso) Slnt. Kojas ir rankas atsigėręs (taip girtas, kad nevaldo rankų ir kojų) B. Koja – tai dykoja, ranka – daug atstoja Ds. Dabar žinosi, katra koja raišti (kur tavo silpnoji vieta) Šts. Argi tu nežinai, iš kur kojos dygę?! J.Jabl. Amžinai girtas, kojom netvirtas Nč. Arklį pardavęs, nesiskųsk, kad kojom pavargai Mrc. 2. žemutinė plonesnė daikto dalis, ant kurios jis stovi ar kuria remiasi: Padirbdinkit skrynelę ant jovaro kojelių JV292. Nenudaužykit skrynių kojužėlių JV594. Lovos kója R69. Kója krasės R342. ^ Ant kojytės kepurytė (grybas) Ukm. 3. Grk dalgio dalis, pritvirtinama prie dalgiakočio: Privirino dalgei kóją Kp. Ėmė ir nutrūko dalgės koja Tj. Tokie buvo gražūs dobilai, kad dalgį ligi kojos nulaužiau Rd. Bekirsdamas rugius, nulaužiau dalgio koją Grš. Dalgio kója įtverta į dalgiakotį Srv. 4. Ms dalgiakočio rankena: Dalgkočiui kóją nedyku kame užtiksi Vvr. Ben par daug artie yr lanketė pri kojės pritraukta: reiks tau atsikragenus pjauti Slnt. 5. R išsikišusi namo dalis, priemūris. ◊ abiẽm kójomis rem̃tis (stovė́ti) tvirtai laikytis, turėti tvirtą pagrindą: Ji (caro valstybė) abiem kojom remiasi kapitalu rš. Jis abiem kojom stovi, neprapuls rš. ant kójų dirba, triūsia: Ar tau lietus lyja, ar griaustinis griaudžia, ar sniegas sninga, vis ant kojų ir ant kojų Pt. ant kójų bū́ti [sukeltám], ant kójų sukìlti pradėti judėti: Visas kaimas, atrodo, buvo jau ant kojų rš. Visas Kaunas ant kojų sukilo J.Marc. ant kójų laikýtis gyvuoti: Pramonė dabar tvirtai laikosi ant kojų rš. ant kójų pakélti sudaryti sąlygas prasigyventi: Vainos kitus pàkelia ant kójų Gs. ant kójų pastatýti parengti gyvenimui, kad galėtų savarankiškai gyventi: Bet pastačiau ant kojų, dabar jau nebe bėda Ds. O mano sūneli, mano diemedėli, kad aš būčiau užsiauginus, ant kojelių pastačius JD1192. ant [savų̃] kójų stótis imti savarankiškai gyventi: Vaikams užaugus ir ant savų, kaip tai sakoma, kojų atsistojus, reikia šelpti gimdytojai A.Baran. ant kójų stótis (atsistóti) prasigyventi: Naujakuriai tvirtai stojasi ant kojų sp. Keleris metus sunkiau pagyveno, bet dabar atsistojo ant kojų Mrj. ant naujų̃ kójų stótis pradėti iš naujo, kitaip gyventi: Reikė an naujų kojų stotis Mlt. ant vienõs kójos trumpai (kur pabūti): Nebūsiu ilgai – tik an vienos kojos Lp. aukštỹn kójomis atvirkščiai, ne kaip reikia: Paskui pakelia rėmą aukštyn kojoms J.Krišč. Iškaba kabojo aukštyn kojom rš. aukštỹn kójomis (ap)ver̃sti 1. iš pagrindų pakeisti: Hėgelio sistemoje nueita tiek toli, kad ji ir metodu, ir turiniu yra tik idealistiškai aukštyn kojomis apverstas materializmas rš. Ir atėjo tada pavasaris, kuris Prano gyvenimą apvertė aukštyn kojomis P.Cvir. 2. daryti didelę netvarką: Vaikai visą namą aukštyn kojom apvertė rš. Ieškodamas kepurės, viską aukštỹn kójom ver̃čia Jnšk. be kójų palìkti einant nuvargti: Ir be kojų paliksi, kol visus susiedus apeisi Als. Diẽve dúok kójas nebesugausi, nebepačiupsi; greit bėgs: Dieve duok kojas (sako, kai reikia kam nuo ko pabėgti) Gs. Tam jau dúok Diẽve kójas Trgn. Duok Dieve kojas (skubėk tik bėgti) Grž. į kóją sutartinai: Rikiuotėje kovotojas turi eiti kojon rš. kója į kóją 1. sutartinai: Gera žengti koja kojon su visais: kada nejauti nuovargio rš. 2. iš lėto: Koja kojon stūmėmės Trgn. į kójas [léistis] bėgti: Zuikutis susiprato, suglaudė ausis ir leidos į kojas BM377. Tuojau, kaip vilką pamato, visi kojosn DP485. prie kójos prikabìntas trukdo: Kūdikis man prie kojos prikabintas B. į kójas pùlti (klõniotis) rodyti kam vergišką priklausomumą, žemintis prieš ką: Į kojas puolu R155. Anas pasikloniojo man kojostan AruP80. Priėjęs kloniojos jam ir puolė kojosemp jo ant veido savo DP74. Púola kójosna Dv. Puolu kojump tavo brš. Puolė jam į kojas, prašydamas atleidimo rš. Prašyk, pulk kójump, žeminkis DP231. Išganyk gi ir mus griešnykus, puolančius po kojomp tavo AruP103 (brš). Pulk po kojų brolutėliui paskutinį kartą LTR. Pulk savo motynėlei labai žemai į kojas JD970. Pasiklonioju aš tavei į pačias kojeles par mano sūnelį JD1192. Nusgandęs muzikantas puola broliui kojos BsPII284. iš kairė̃s kójos atsikélti būti blogai nusiteikusiam, piktam: Kolgi toks piktas, gal iš kairės kojos atsikėlei? Ds. kaĩp į kóją įsikir̃tęs neramus: Visą laiką esu kaĩp į kóją įsikir̃tęs Krž. kójomis bùrti stipti: Jau tik kójom bùria Alk. kaĩp kójomis prastai atliktas: Jei dirba, jo darbas kaip kojoms Tat. kójas atim̃ti (pakir̃sti) pavargti einant: Kai reik striokuot, tai atima kojas Gs. Jo kojas staiga pakirto rš. kóją užkélti užtrukti, dingti: Kame tas daktaras buvo koją užkėlęs taip ilgai? Žem. Sakau, kur ana kóją užsikėlė, o mat serga Krž. kóją užkélti (užsidė́ti) už galvõs Arm gimdyti. kóją káišioti (pakìšti) kenkti: Anglija nesiliovė jam (Napoleonui) kaišiojusi koją rš. Žiūrėk, tai šen, tai ten reakcionieriai ir pakiša koją rš. kóją kélti (įkélti, iškélti, dė́ti) eiti, užeiti (įeiti), apsilankyti, išeiti: Namo nė kojos nekelia Ėr. O mes be ieties ir be kardo ir kojos iš namų negalime iškelti A.Vien. Bijojo jis kójos dvaran įkélti FrnS86. Kad tik aš ten įkelsiu koją, manęs nebeišvarys Lnkv. Čia daugiau tu nė kojos nekelk Lnkv. Ir šuo kelia koją į svotbą Sch99. Kad būčio bent par paukštelį žinojusi, tu į mano butą būtumei kojos neįkėlęs Žem. Kad ir kažkaip prašytum, daugiau nė kojos į tamstos kiemą nebekelsiu Grž. Kur koją deda, – jį draugu vadina! T.Tilv. kóją pakė́lęs pasiruošęs išeiti, išvykti: Jis koją pakėlęs Rs. Jis senai kóją pakė́lęs miestan Kp. kaĩp ant vìštos kójos stovė́ti silpnai laikytis: Stovi kaip ant vištos kojos Sim. kaĩp šùniui penktà kója visai nereikia: Jam tep reikalinga, kap šuniui penkta koja Iš. To tvarto jam reikė́[jo] kap šùn penktõs kójos Gs. kójas pakir̃sti apgauti (mergaitę): Vaikis mergei pakirto kojas Skdv. kójas pamèsti labai nuvargti einant: Ir kojas pamečiau, iki tave suradau Brs. Kojas galia pamesti tie paštalijonai Šts. kójomis mìndžioti niekinti: Prūsų bajorija mindžiojo liaudį kojomis rš. kójomis nunèšti išminti, nuniokoti: Tiek karvių kad užeis, visus dobilus kojoms nunèš Užv. kójas numìnti nusivaryti, pavargti einant: Tei kójas numýniau, o visai be reikalo [p]Skr. kóją primýnus labai smarkiai (ką daryti): Plėšia [už kambarį], koja primynę (daug ima) Ėr. Kója primýnęs jam davė [į kailį] Rm. kójas pašãlusi Varn nėščia. kójos suliñdo į úodegą nusibodo stovėti: Nusibodo stovėt – net kojos į uodegą sulindo Srv. kójų sušìlti nespė́ti trumpai kur pabūti: Nespėjo gerai kojų sušilti, o jau gauna iš Rūtos pranešimą J.Avyž. kójas užver̃sti (pakratýti, pastatýti, užkélti, padžiáuti) menk. mirti: Palauk, kol dar senis užvers kojas, tai tu turėsi vargti be duonos kąsnio Lš. Kas norint gausma kojas pastatyti J.Jabl(Žem). Tokie dar dikti tėvai, marti dar pirma gal kojas pastatyti besiplėšydama viena su darbais Žem. Jis jau užkėlė kojas Ds. Padžiausma kojas tuoj mes visi Ds. Nu tokio valgio gali i kojas pakratyti Ll. Tas jau kojas vieną kartą pakratė Skd. kójas pavil̃kti sunkiai paeiti: Aš taip esu pavargusi, kad vos tik kojas pavelku Skr. kójas vẽjant svirduliuojant (eiti): Teip sylos nebturiu: einu kojas vydama Skd. Ko tu čia eini kojas vydamas? Yl. kója už kójos pamažu, žingine: Koja už kojos R317. Kója už kójos iki nusivarysiu Dkš. O tie bindzina koja už kojos P.Cvir. Iš gilios Lietuvos koja už kojos vilkosi į Rygą keturios dešimtys vežimų su sėmenimis V.Kudir. Eina kója už kójos, rodos, kad negali greičiau paeiti! Pc. Kur velkiesi koja už kojos? Mrj. Ag tu, vaikel, pabėgõm, ką čia kója už kójos eini kaip senas?! Ds. kur̃ (kám) kója, kur̃ (kám) rankà bet kaip: Eidavo Šešiapūdis kur koja, kur ranka P.Cvir. Primetė karvėm: kam koja, kam ranka (bet kaip padavė ėsti) Arm. kur̃ tìk kóją kū́lęs (nukū́lęs) kur buvęs nebuvęs: Kur tik koją kūlęs, žiūrėk, ir čia beesąs Ll. Kas tik kur koją nukūlęs, vis ant ūkininkų Ll. laisvà kója laisvė, nevaržymas kur eiti: Kol buvau netekėjusi, buvo laisva koja (kur norėjau, galėjau išeiti) Krž. Palmyrai daba laisvà kója Lkv. laũmės kója ant durų piešiamas ženklas, žymintis, kad į vidų jau yra įėjusi laumė: Laumės koja yr penkiakampė žvaigždė, i liuobėjo pamoliavoti ant staldžio durių, kad laumė nepultum į staldį py arklių Prk. nė kójos (kieno) nebùvo visiškai neužėjo: Tada kai išejo, tai nebuvo nė kojos Ob. Kad mano namuos daugiau tavo nė kojos nebūtų! A.Vien. Kad daugiau nei kójos čia nebū́tum Ėr. nė kója (kieno) nepastovė́jo nebuvo kur, nesilankė: Da mano koja pas juos nepastovėjo Gs. Kad tu man šitaip padarei, tai žiūrėk, kad tavo nė koja čia daugiau nepastovėtų Gs. ne tà kója atsikélti iš lóvos apie prastai nusiteikusį: Tu šiandien turbūt ne ta koja iš lovos atsikėlei J.Jabl. nuo kójų nupùlti susirgti kokia kojų liga: Su bėriu greit nepavažiuosi – nuo kojų nupuolęs Krok. nuo kójų nusivarýti labai pavargti einant: Buvo taip nusivariusi nuo kojų, jog peržengė slenkstį ir tuoj susmuko ant suolo J.Balt. paródyti, iš kur̃ kójos dýgsta grasinama sumušti: Tuojau jums parodysiu, iš kur kojos dygsta J.Balč. po kójų padė́ti (padúoti) padaryti ką nugalėtoju, viešpačiu ko: Sėskis mano dešinėje, iki kol padėsiu tavo priešus po tavo kojų brš. Visa padavė po kojomis jo DP226. po kójomis pamìnti niekinti, žeminti: Paniekino ir pamynė po kojom AruP103. Žmones teisingi …, išpeikti ir paminti po kojomp, žibės ant oro kaipo žvaizdės AruP103(brš). Mink žodelius po kojoms KlvD282. po kójomis páiniotis trukdyti praeiti, trukdyti judėti: Nesipainiok po kojom! Vb. rankàs ir kójas surìšti atimti laisvę: Darbininkams reikalinga laisvė kovai, o caro vyriausybė suriša jiems rankas ir kojas rš. sàvo kójomis stovė́ti savarankiškai gyventi: Dvidešimt vienerių metų tu jau savo vieno kojomis pastovėsi J.Jabl. kójas taisýti ruoštis (į kelionę): Bėk, žirgeli, per laukelį, taisyk kojas į kelelį DvD166. vãlią dúoti kójoms imti bėgti: Mūsų Jurgis davė kojom valią Brs. valnà kója; VP48 laisvė veikti. víena kója grabè (prie grãbo), kójos grabè būti arti mirties: Nors jau viena koja grabe, o vis savo kalba Pnd. Šoferio gyvenimas: víena kója stovi prie grãbo, kita – prie kalėjimo Klvr. Jau kójos grabè, o dar ženytis ruošies Ds. víena kója prãšo šiẽno, kità šiaudų̃ Ėr sunkiai vyksta eiti, silpnos kojos: Nebepaeinu – viena koja prašo šieno, kita – šiaudų Rm. viẽtos nėrà kójai daug prisirinkę: Prašyt nedaug prašėm, bet kriukinykų prisikimšo, kad kojai vietos nebuvo Gs. žẽmės (jū́ros) kója J.Jabl; L47 įlanka.
2 ×kojà sf. (4) Brb žr. kvaja.

koja sinonimai

koja junginiai

kiaulės koja, priešakinė koja

Ką reiškia žodis kojagalis? Visi terminai iš raidės K.

Draugai