kol reikšmė

Kas yra kol? 1 kõl conj. 1. laiko aplinkybės junginiuose: Tokios vietos aš kõl kriaučius neužėjau Alk. Kol gyvas dar tai negirdėjau KBI34. Kol gyvas minės mane ST297. Reik ant svieto vargti kol gyvam S.Dauk. Nešiu jį kol numirštąs brš. | Šaudęs kol šaudęs pabėgau Kal. 2. šalutiniams laiko aplinkybės sakiniams jungti: Baltija rami bus, kol tu su manim S.Nėr. Kol pakelėj buvo matyti žmonių trobos, jų languose švietė žiburiai, buvo ramu ir smagu eiti J.Bil. Įkišo ugnį malkon bobulė, dar piemenį bekeldama, bet, kol bėginėjo, kol tupinėjo aplink jį, krosnis visai užgeso V.Krėv. Tol mokomės, kol gyvi esma J.Jabl(M.Valanč). Kol išsikūrens (krosnis), ir duona iškils J.Jabl(Žem). Blązgiau (blazginau), kol išblązgiau (išdulkinau) maišą miltuotą J. Galvosūkis, kõl išmanau kokį darbą J. Valgyk, kõl gardu, dėvėk, kõl gražu J. Kol kelte kėliau, tolei tylėjo, tariau, nemok kalbėti JV396. Visus lapelius numaukiau, kol obuolėlių suradau KlvD11. Takelius pramynei, kol mane privylei KlpD24. Aš nesėsiu nuo žirgelio, nepurvinsiu nė kojelių, kol išeis mergelė, balta lelijėlė JV125. Ir laukė, kol kas ateis BM33. Jiedvi teip bėgo, teip bėgo, kol pribėgo pirtelę Sch148. Karalius tėvui … liepė būt pas savo sūnų, kol jis gyvas bus LB192. Kol nueisiu, tai ir sutems Ds. Kol dar galiu, vaikščioju Vkš. Dirbk, kol gali Grž. Kol gyvensiu, neužmiršiu Grš. Kol(ei) kas ateis bileišėnų (Bileišių sodžiaus) ir tave pasiims, galėsi tu palūkėti pas mus K.Būg. Šitaip ragana už lango giedojo keturius kartus, kol išmonijo MPs. Daryk žvakę, kol minkštas vaškas Sim. Minės, kol padvės Jnš. Kol rėksi, nieko negausi Vkš. Kol piktuoju esam, neisiu Vkš. Kol jauna buvau, gražiai žydėjau Šln. Linku gyventi ilgą amžių, kol tik numirsi Šv. Juodu ėmė peštis ir tiek dulkinos, tiek dulkinos, kol tikt gana buvo Sch160. Į einantį (lekiantį) eitvarą (aitvarą) visi gal žiūrėti, kol tiktai jis kur nusidriekia J.Jabl(Sln). Bevelyj name tekėt, ne į marteles eiti; aš martelėse beverksiu, kol name, bedainuosiu JV867. Aš pakirstas bevytėsiu, kol stačias, bežaliuosiu JV867. Bet kartais tokį badą kantriai kenta, kol vien galėdamas S.Dauk. ^ Kol riebusis sulys, tai liesasis padvės J. Kol kudlotas nupliks, plikas nušals VP25. Kol maža buvau, žole žėliau, kaip užaugau, marčia tapau (ramunė) Sch64. Dėvėk, kol pritinka, valgyk, kol patinka PPr175. Avelė bliauna, kol šieno gauna PPr167. Glosto, kol naudingas, giria, kol reikalingas PPr113. 3. šalutiniams vietos aplinkybės sakiniams jungti: Kõl kviečiai (kiek apima kviečiai), tai jo žemė Pc. 4. juo, kuo: Kõl platesnis, tol geriau Dv.
2 kõl adv. K; R kolei, ligi kurio laiko: Kõl tu čia būsi? DŽ. Kol tu valgysi tą puspūrę? Krč. Lig kol čia viešėsit? J.Jabl. ◊ kol kàs tuo tarpu: Kol kàs palauksiu pinigų Ktk. Kol kàs esame sveiki DŽ. Kol kàs sudieu Žsl. Mes kol kas miegame daržinėj ant šieno rš.
3 kõl (< kodėl) adv. 1. dėl ko, dėl kurios priežasties (klausimuose): Kõl' tep anksti parginei karves? Mrs. Kõl' neišvarei vagos lig galo?! Skdt. Sakyk, kõl' kiti šit' nedaro?! Trgn. Kõl' tu šiandien toks piktas?! Ut. Sakyk, kaimynai, kõl' tavo vaikai riebūs?! Pv. Kõl' tu arklio nesupančiojai?! Dv. Kol' tu neimi pinigų?! Lar162. Kõl' jis manam žentu nepranešė?! Plm. Kol' mūs karvė gulinėja, turbūtpelės [i](tokia liga)

kol sinonimai

kol antonimai

kol junginiai

  • kol išeina, kol ji karšta, kol karšta, kol kas, kol kas viskas gerai, kol ne
  • Kol-Sajaus ežerai
Ką reiškia žodis kola? Visi terminai iš raidės K.