krauti reikšmė
Kas yra krauti? kráuti, -na (-ja K; SD104, R), króvė (kraujo R) 1. tr. dėti (daug daiktų) į krūvą, ant ko arba kur nors: Kráuk į krūvą medžius pasklidusius J. Po akmenėlį kráusi – kalną sukrausi BŽ99. Martelė blynus kepa, kráuna ant stalo Lz. Kam tiek kráuni – nepaveš! Dkš. Sunku rugiai krauti Rk. Matas Kriauza su bernu iki sutemų krovė atolą P.Cvir. Kraun žalį šienelį, žalias raskileles, kraun ir muno dobilelį su žaliu šieneliu D2. Sušilęs vyras krauja pastogėn kvepiantį šieną S.Nėr. Iš savo ryšelių traukdamas krovė man į skreitą bent keletą knygelių Žem. Kráuja javus į šalinę Lp. Martyns atradęs Kuzmį skabant miežių laiškus ir į maišelį kraunant M.Valanč. Pėdus į bertainį krauti N. Valgykit valgykit, svoteliai mūsų, nekraukit nekraukit kišenių savo JV542. Ei, Juzeli, Juzapeli, ką tu turi krovęs [į vežimą]? KlpD45. Rugių buzą valgo, o pinigus krauna in banką Prn. Šienelį tai dienadaržin kráukit – bus arčiau tvarto Pnd. Kluonan naũdą (javus) kraujam, daržinėn – šieną Brsl. Į vakarą žąsukai skubina, kráuja gūžius (lesa) Gs. | Bitės krauja medų R73. | prk.: Motina ... krovė visus tuos žodžius širdin DP63. ^ Kas veža, tam ir krauna Sim. | refl. tr., intr.: Króvėsi króvėsi [ant savęs] šilkus nuo galvos iki kojų (puikiai vilkėjo) Gs. Kráusies (rengsiesi) dabar čia vasarą, negi šalta Zr. | prk.: Visi kraunas ant tos biednos galvos Jnš. 2. refl. kauptis: Įspūdžiai, sukelti viso to, kas vyko, buvo pergyventa, krovėsi mano sąmonėje rš. Amžiai kráunas, tolyn traukias, atgaliõ negrįžta BM451. Usniniui Jonui krovėsi darbai T.Tilv. 3. tr. ką statyti, daryti atskiras dalis ant viena kitos dedant: Vyrai krūsnis kráuna Rdm. Tosios krosnies būta kraujamos iš „akmenų“ K.Būg. Kartais vietoj tų plokščiųjų akminų krovė krosnį S.Dauk. Barbei laužus kráuti, Brigei žoles rauti JD325. Vežė mėšlą, krovė vežimus ir kitus sunkiuosius darbus dirbo J.Avyž. Barbora kráuna vežimą Šv. Tokia merga nemoka vežimo kráuti Krkl. Reikia mokėti gerai vežimą kráuti, kad bevažiuojant neapvirstų Snt. Vežimo kraunamos šakės yra keturšakės Lnkv. ^ Tėvas visą amžių krovė, sūnus per vieną dieną sugriovė Jnš. Akyse nė penkių nepaskaito, o už akių vežimą krauna Krp. | refl. tr., intr.: Kursčiau ugnį ir kroviaus naują laužą kaip trobą, kad vėl būt kas uždegti Vaižg. | prk.: Žodžiai kraunasi sakinin A.Baran. Tas kaimelis ėmė sparčiai krautis į miestą Šlč. Kaip netikėtai visiems laimė kraunasi Vaižg. 4. tr. sukti (lizdą): Paukščiai, bitys kęsuose gūžtą (lizdą) kráuna J. Lizdą krauju MŽ359. Lizdą krauja paukščiai R. Kráuna žebris lizdelį JD180. Ant liepelės viršūnėlės sakals lizdą króvė JD55. Ne čia strazdužėlis lizdelį krovė JV857. ^ Po svetimu stogu nekrauk lizdo LTR(Šll). | refl. tr.: Erelis kraunasi lizdą aukštose uolose rš. 5. tr. auginti (žiedą, pumpurą): Palangėj žydėjo alyvos, krovė žiedus jazminai A.Vien. Žiedus krauna žolė, medelis S.Dauk. Žolė iš žemės smarkiau į šviesą veržėsi, medžiai skubiau pumpurus krovė Mš. Jau ir jurginai žiedus kráuna Lš. Jurginai jau pradeda pumpurus kráuti Rd. Medžiai, auginti prastesniame grunte, yra sveikesniais ir ankstesniai vaisių krauna S.Dauk. Tu užaugai tarp medelių, krovei žiedelius tarp lapelių, ko liūdi? StnD18. Aukit, linai, kuo didžiausi, kraukit žiedus kuo gražiausius NS45. Aš išmindžiau rūtus, rožes, lelijėles bežydant, žiedus bekraunant KlpD117. | refl.: Girdi, kaip jaunas lapas arba žiedelis ant šakelių kraunas A.Baran. Lapai auga, žiedai kráunasi Lp. 6. tr. kaupti, didinti, taupyti: Negailestingas buvo dvaras ir naujakuriams, ir saviems darbininkams, kurie jame dirbo ir turtus krovė A.Vien. Sudesti, renka, prekauja, o nežinot, kamui krauja KN255. Turtus ne lėbausenai, bet astankai krovė S.Dauk. Skarbą krauju, sudemi R303. Krauna tą turtą, o pranyks kaip ir to, kaip dūmai su vėju Kp. Jie króvė kapeiką prie kapeikos Ėr. Šykštuolis krauna turtus, o nežino kam Sim. Vytautas ir Jaugalius pasiregėjusiu liepė savo ūkėse duonas krauti, tiltus dirbti, kelius taisyti, kareivius visur kelti ir ginkluoties S.Dauk. Kraut kraitelis, laistyt gėlės – tai ir visas rūpestėlis K.Bink. Man nebuvo kada kraičiai krauna Sdk. Nėr man močiutės kraiteliui (kraitelį JV480) krauti J.Jabl. Vargiai augau be motutės, nėr kas kraičio krauna NS1170(Ppl). Tu užaugai pas matušės, krovei kraitelį tarp seselių, ko liūdi? StnD18. Nekraukie, močiute, didelio kraitelio (d.) Ūd. Oi, ar turi motynėlę, oi, ar krauna tau šarvelį? KrvD189. ^ Króvė króvė ir sukrovė šuniui ant uodegos (turtas niekais nuėjo) Ds. Kas jaunas nekrauna, tas senatvėj ubagauna An. | refl. tr.: Fabrikantas iš darbininkų prakaito krovėsi turtą sp. Siesikai pinigų nekraunas Vaižg. 7. tr. DŽ skirti, apsunkinti (mokesčiais, pareigomis). 8. tr. pildyti (bateriją): Akumuliatorių kráuti DŽ. 9. tr. guldyti (miego): Anys mane vėlai miego krauna Aru43. 10. tr. tupdyti, leisti ant kiaušinių: Kad šiaurinis vėjas, tai nereikia kráut pereklė višta an kiaušių – sunkiai ritas [viščiukai] Ktč. 11. intr. mušti, pliekti: Ponas kas žodis krovė jam tai į sprandą, tai per šonus Vaižg. Kráuk su lazda: žinos žmogų užkabinėti Šll. Kai pajoji, kitur kráuna per sprandą Škn. Kraũčio baidyklei, kad pakniustų vieto[je] Lnk. 12. tr. keikti: Visa baterija paskutiniais žodžiais krovė Kerenskį rš. Kelmais kráuti J. Pirmiau gyrė, dabar jau perkūnais kráuja Gs. 13. intr. apkalbėti, šmeižti: Kaip žmogaus nėra, už akių visaip kráuni, o akėse silkinis Krš. 14. intr. šiurkščiai kalbėti, tiesą į akis sakyti: Aš jam gerai kroviau N. 15. intr. euf. teršti, tuštintis: Užmušiu, pamatęs palangėj kraunant! Ds. Sau ant galvos niekas nespjauna, o ant uodegos nekrauna Kb. ◊ vélnius kráuti plūsti, keikti: Visokius velnius pradėjo jis man krauti Dr. \ krauti; antkrauti; apkrauti; atkrauti; įkrauti; iškrauti; nukrauti; pakrauti; perkrauti; prakrauti; prikrauti; sukrauti; užkrauti
krauti junginiai
- (pa)krauti, gabenti/krauti rankomis, iš(si)krauti, krauti rankomis