krizė reikšmė
Kas yra krizė? 1 krìzė scom. (2) Kp, Pn žmogus, kuris nuolat krizena, juokiasi: Tos mergos krizena krizena kai krìzės PnmA.
2 krìzė sf. (2) 1. DŽ griežtas, staigus persilaužimas; sunki pereinamoji būklė: Politinė krizė rš. Krizė bręsta, artėja proletrariato diktatūros epocha (sov.) rš. 2. DŽ med. greitas temperatūros keitimasis ir persilaužimas ligos eigoje: Po krizės krinta į akis ryškus ligonio sulysimas rš. 3. ekon. periodiškai pasikartojantis gamybos sumažinimas ar nutraukimas; prekių perprodukcija, kai nėra paklausos dėl žmonių nepajėgumo pirkti: Paskui prasidėjo streikai ir krizė J.Bil. Krizė smaugte smaugė valstiečius ir varė juos iš savo senų sodybų į miestus ir pramonės centrus A.Vien. Krizės glūdi pačioje kapitalizmo prigimtyje, jos neišvengiamos (sov.) rš.
krizė junginiai
- ekonominė krizė, energetinė krizė, pinigų krizė, politinė krizė
- energetinė krizė, pinigų krizė, politinė krizė
- 1973 metų naftos krizė, Bosnijos aneksijos krizė, Bosnijos krizė, Karibų krizė, Rusijos krizė