krutėti reikšmė

Kas yra krutėti? krutė́ti, krùta, -ė́jo 1. intr. R394, K, BM55, Lš, An, Trgn, Vrn, Skdt, Ob padarui, daiktui ar jo dalims judėti vietoje, kušėti: Jos lūpos nuolat krutė́jo NdŽ. Nendrės krùta nuo mažiausio vandens judėjimo NdŽ. Kuolas, tvoros šulas kruta, bet žardas juda J(Ds). Toks vėjas nesuks malūno: žiūrėk, lapai ką tik krùta Dkš. Nėmaž nèkruta, musintais nebgyvas Vkš. Tai nepasėdės spakainas: kruta ir kruta lygiai in mielių (nenurimsta) Sug. Apie ugniakurus krutėjo žmonių šešėliai ir čirškino sau vakarienę A.Vien. Ko čia kruti kai uodegon inkirptas? Sdk. Kirmis krùta – dar neužmušta visai J. Mažai bekrùta [pelė] – prilamdei Ds. Kruta vabalėlis an žalios pievelės Gdr. Paršeliai kvikčiodami krutė́jo maiše NdŽ. Ausys krùta, meluoji Ds. Jau liežuvis kruta nabago (labai senas) Grk. Nei juda, nei kruta – kaip inbestas Pšl. Nutarta vėl nutraukti krutamus paveikslus (kino filmą) rš. Oi, kaip ger, oi, kaip ger su bajoru šokti: viskas jud, viskas krut, viskas maskatuoja (d.) Skrb. Kaip ta jauna panelė per dvarelį ėjo, geltonos kaselės krutėjo LB274. Pradėjo visas drebėt, kad visa jo ilgoji barzda krutėjo BsPI100. Ir jis pamatė, kad kas kruta nuogas žolėse BsPIV4. Teišduodi vanduo krutančias (liulančias) ir gyvus žvėris BB1Moz1,20. ^ Svetima duona pilve kruta LTR(Vlk). Kruta kaip gyvasis sidabras LTR(Zp). Krùta kaip utėlė pakaušy (apie tinginį) Kp. Stovi meška ant keturių kojų ir nekruta (stalas) An. Nei valgo, nei geria, o kruta (laikrodis) Pnd. 2. intr. būti pilnam krutančių, judančių gyvių: Vieškelis, gal pusė varsto, kruta mirga žmonėmis J.Jabl. Tekruta vandu liulančiais ir gyvais žvėriais ir paukščiais BB1Moz1,20 (paraštėje). 3. intr. drebėti, virpėti: Nuo drugio žmogus kruta J. Ka[d] teip tos rankos kruta Kal. Tos anytos piktos būta, kai užpyksta, visa kruta LTR(Kp). | prk.: Kalnai krutėjo priš Dievo galybę M.Valanč. 4. intr. J.Jabl prk. rodyti veiklumą, bruzdėti: Ima krutėti ir Vilniaus lietuviai rš. | Kad užlytų, pradėtų viskas krutė́t (gautis, augti) Ėr. 5. intr. tvinkčioti, pulsuoti, plakti: Kruta gysla B, K. Jo širdis jau paliovė krutė́jusi KI150. Kol jo širdis krutės, … šūkauti turės vivat! RD193. Jo širdis nebekrutėjo, jo kūnas atšalo Ns1852,1. 6. intr., tr. SD32, R, Bsg, Grv darbuotis, dirbinėti; dirbti, daryti ką: Vis darbuose, vis rūpesčiuose Drūktenienė sukasi, lygu skruzdėlė vis kruta Žem. Laukuose, prie rugių, krutėjo žmonės, žvangėjo pjautuvai, dalgės A.Vien. Kas žuves nešė, kas sūrį, kas sviestą – visas svietas krutė́[jo] Brsl. Kruta, veža egles iš girios TDrIV212(Tvr). Darbuojamės, krùtame po namus, ką nusitverdami Jnšk. Nėra kam krùta namiemaža svieto (žmonių) Švnč. Valgyt yr kam, krutė́t nėr kam Ml. Krutamų̃ (tinkamų darbui) [arklių] dvylika OG407. Ponam reikėjo krutė́t (baudžiavą eiti) Nmč. Reik dirbt, krutė́t, tai i naudos bus Alk. Pavalgo gerai, paskui sau bèkruta Alv. Šiandien lauke visa dieną krutė́jau Dglš. Gi ar galit dirbt dar kiek? – Krutam dar su bobele Srv. Krutė́damas varnų nešaudyk (nesidairyk), tai eis sparčiai Švnč. Par jį an akių krutė́t reikia: jau i neapsdairysi (visą laiką žiūri, kaip dirbi) Ml. Nežinau, ar stengsiu teip dirbti, kaip jauna mergė, tačiau kiek galėdama krutėsiu, šarpuosiu M.Valanč. Kiek gali, tiek kruta Brž. Visi dirba, visi krùta, mūsės mergos bulbas skuta Lz. Bobulė vis dar krutėjo apie pasodininkus ir nesiskubino trobon V.Krėv. Krutėjau krutėjau, kol pasenėjau Brsl. Kai nekrutėsi, tai negyvensi Ign. Krutù, tai ir turiu Švnč. Kol galės, krutė̃s Ps. Kur tiktai anas krutės, laimingai tokiam pasives PK43–44. | Vis da kai ką krutė́čia: kaip tik pavaikštau – ir blogiau Kp. Po truputį krutame rudenio darbus J.Jabl. | Ar ir tu šiemet pažinai, kaip duona reikia krutė́t (užsidirbti)? Lkm. ^ Krutam, kaip galim, rūpinam, kai įmanom B. Šiandien ir akmuo krùta (didelis darbymetis) S.Dauk. Pavasarį ir šluotražis kruta Sim. Pilvas krutėti išmokina PPr48. Kai kruti, tai užkruti PPr40. Nekrutėsi – neturėsi PPr46. 7. tr. Zr, Tvr, K.Būg purenti, dirbti (žemę): Nekrutė́ta buvo [žemė] – stovėjo tep Aps. Visą viekelį krutė́jau žemę Švnč. Jaura labai sunki krutė́t Ds. Lengva jų žemė krutė́t – smėliukas Trgn. Iš rozo anys nė kiek krutamõs žemės neturėjo, tik paskui išsiplentavojo alksnynus Lkm. Nėr kam žemė krùta Prng. Pas mus liko daug nekrutamõs žemės Ck. Krutė́jo krutė́jo ponam žemes ir nue[jo] kapuosan Lkm. 8. tr. dirbti, kaišti (kailius): Krùta kailius Gdr, Dglš. Krùta kailius juodai ir raudonai Mlt. 9. intr. Upt vykti, judintis (eiti, važiuoti…): Atejau, užsiplepėjau, reikia krutė́t jau namo Alks. Gana sėdėt, reikia krutė́t (laikas namo) Ds. Reikia krutėt in namus Plm. Negal iš patalo krutėti (prisikelti) N. | Pirmoji [statinė] sau be triukšmo, pamažu krutėjo (slinko) rš. 10. intr. gyventi, būti kur: Žuvis vandenyj kruta OsG157. Murinai … karščiausioj žemės dalyje kruta Ns1832,1. 11. intr. būti gyvam: Sumušk jį, kad nekrutėtų N. Nežinau, kaip ilgai aš dar krutėsiu Rdž. Gana mušė, neužmušė, vis diedukas krùta JD228. Ir jūsų tesibijo ir tegul prieš jus dreba visi žemės gyvuliai, ir visi oro paukščiai, ir visa, kas ant žemės kruta Skv1Moz9,2. Ir visa, kas kruta ir gyva, bus jums maistu Skv1Moz9,3. Jamp pačiampi gyvenam, krutame ir esme MP137. Tada vis (viskas) nuskendo, kas krutėjo CII284. Ir ant visų daiktų, krutančių ant žemės BPII467. 12. intr. R, Ktk, Lkm laikytis, gyvuoti: Kaip gyvuojat? – Krùtam po truputį Upn. Kaip tu krutì? Ds. Nu, kaip krùtat? Ut. Kaip da kruti? Seniai bemačiau Sdk. Žinai, teirausis, kaip jos seselė begyva, bekruta Vaižg. Mes jau sunkiai krùtam Vžns. Ar dar sveiki ir linksmi krùtate? K.Donel. Kap būni? – Dar krutu Dv. Jis irgi dar labai smarkiai kruta (gerai gyvuoja) rš. Bekrutam kaip uodai. Vos begyvename ST55. | refl.: Da krùtasi (atsakant į klausimą „kaip kruti?“) Rm. \ krutėti; apkrutėti; atkrutėti; įkrutėti; iškrutėti; nukrutėti; pakrutėti; parkrutėti; prakrutėti; prikrutėti; sukrutėti; užkrutėti

krutėti sinonimai

krutėti antonimai

Ką reiškia žodis kruvainis? Visi terminai iš raidės K.