kryžius reikšmė
Kas yra kryžius? krỹžius sm. (2) K, OZ27; Vln35, SD119, R, M 1. stiebas su skersiniu viršutiniame gale – pagrindinis krikščionybės simbolis: Esąs ir kryžius pastatytas jo darbų atminimui J.Jabl. Prie pat kelio stovėjo senas, pakrypęs kryžius A.Vien. Pakalnėn svyra apipuvęs kryžius T.Tilv. Seniau ir ant kapų būdavo mediniai krỹžiai Slm. Tavo močiutė po kryžium guli, kryžium rankas turi Čb. Aukštasis kryželis – tai mano tėvelis D117. Šešios žvakės prie šalies, aukso kryžius ant širdies JD1212. Kryžiauspi kabintas aukštai ir prikaltas mirtinai PG. Pradėjo ją (ranką) kryžiausp smarkiai mušti DP176. 2. kryžmai sudėtų linijų figūra: Juosta numegzta plačiais kryžiais Slm. ^ Kryžių langan, arklį laukan (į piršlius buvo važiuojama nuo Trijų karalių, kai virš langų įrašomi kryžiukai) Ck. Kur daugiausia kryžių? (siūlų kamuolyje) Ms. Krỹžiai an krỹžių, krỹžiai an krỹžių ir an tų krỹžių krỹžiai (kamuolys) Ds. Juodas vel[nia]s, į kaktą kryžius (vėjinis malūnas) Krg. 3. prk. sunkus gyvenimas, nelaimė, vargas, kančia: Kiekvienam savo kryžius, Antanai, o man kryžius po kryžiaus A.Vien. Nors kryžiai kris kaip smarkus lietus, bet meilės jau nebužgesys Vnž. Karvelėli paukštužėli, kogi tu burkuoji? Ar vargelius, ar kryželius tu savo rokuoji? Vnž. Ė, jau su juo tai kryžius! LTR(Ds). Kryžių kentėjau su tokiais vaikais Dr. Krỹžius dabar su malkom Lnkv. Užsidėjau kryželį ir tempu Krš. Gana kryžiaus, paki užūklėji vaikus, o užaugo – ir vėl kryžius Trgn. Didis kryžius bei vargai yra, kada žmogus šiteipo netur kur savo galvos pakišti BPII198. Daug vargelių ir daug kryželių reiks kantriai nukentėti Vnž. ^ Nėr namelio be kryžẽlio Užp. Krỹžių (prastą vyrą) gavo, tai daba kentėk Ėr. Kamgi anas ant savo galvos kryžių (blogą nuotaką, gyvulį) ims? Ds. | Eik tu, krỹžiau (įkyrus, nuobodus žmogau), nuo mano galvos! Lnkv. ^ Nėr kampelio, kad nebūt kryželio PPr64. 4. DŽ kryžmos formos ordinas, medalis: Nieks nepapuošė jo kryžiais rš. Štai kryželis pakyšt ir kabo ant krūtinės V.Kudir. 5. bažn. katalikų šventė (gegužės 3 d.): Kryžiun bulves sodink, bus didelės ir su vaikaičiais Vlk. 6. P.Slavėn, EncV49 toks žvaigždynas (Crux). 7. dešimtis metų: O penktas kryžius, pečius prislėgęs, vargiai ko gero poryt belaukia Mair. 8. žemutinė nugaros dalis, kryžkaulis: Kad žebenkštis per krỹžių gyvuliui (karvei, arkliui) perbėga, tai jau jis nekels J. Kryžius sopa nugaroj Grv. Toks baikštus arklys – ir rankos neduoda ant krỹžiaus uždėt Ds. Nepaeinu iš kryžiaus Dbk. Kryžiuj jaučiu skaudėjimą Alk. Nemušk karvės per kryžių Lš. 9. žr. kryžiokai 1: Kryžius yra toks prietaisas, ant kurio stato užmaišytą duoną Btr. ◊ geležìnį krỹžių nèšti labai vargti: Anas visą savo gyvenimą geležinį kryželį neša An. krìsti iš krỹžiaus 1. nusigyventi: Šiemet visokios nelaimės – kritom iš kryžiaus Krž. 2. paliegti: Po gimdymo ana krito iš kryžiaus Krž. Ta boba krìto iš krỹžiaus, pas daktarus ir pas daktarus Skr. kaĩp vélnias krỹžiaus apie ką bijantį: Bijo kaip velnias kryžiaus Btg, Kt. krỹžiais (krỹžiaus keliùs Pn) eĩti bažn. per kryžiaus dienas vaikščioti procesijai po kaimą ar laukus ir melstis prie kryžių: Eĩdavo krỹžiais Ėr. krỹžiaus diẽnos bažn.; rš trys dienos prieš Šeštines kryžiui pagarbinti. krỹžiaus gãlą ką́sti beviltiškai stengtis: Nors kryžiaus galą kąsk, neišsiginsi Skr. krỹžiaus kãras; S.Dauk viduramžiais – karinis žygis prieš kitatikius: Didysis ordino magistras dažnai siųsdavo jį į Vakarų Europą garbės stalo skelbti ir kviesti riterių į kryžiaus karus su pagonimis A.Vien. krỹžiaus keliaĩ daug rūpesčių reikalaujantis reikalų tvarkymas: Kryžiaus kelius išvaikščiojo, kol miško gavo Jnš. krỹžių krỹžiais (krỹžiumis) skersai ir išilgai; ne vieną kartą: Vislab gul kryžių kryžiais KBI38. Šiepis bėgioja kryžių kryžiais per jūres KI318. Ale tankiai nuo tako į šalis paėjęs, bėgiokie kryžių kryžiumis Jrk34. Kryžių kryžiais keliai girioj sklaidos rš. Vislab eit krỹžių krỹžiais KI503. Kalbėjimas krỹžių krỹžiais, kalbėjimas be jokio davado KI483. | O štai … turėjo tas dalykas … kryžių kryžiais (nuolat) peršnekėtas būti Kel1862,31. laũmės krỹžius BzF67 dviejų sukryžiuotų trikampių figūra: Kad laumė žmogų ar gyvulį vargina, reikia duryse laumės kryžių parašyti, tad ji nebateina LTR. Marìjos krỹžius Trgn bot. pievinė kartenė (Cardamine pratensis). Raudonàsis krỹžius DŽ 1. tarptautinė organizacija, teikianti medicinos pagalbą sužeistiesiems, ligoniams, nukentėjusiems stichinių nelaimių metu ir kt. 2. rš šios organizacijos emblema.
kryžius junginiai
- Andriaus kryžius, Bronius Kryžius, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Didysis kryžius, Kryžius (heraldika), Kryžius (veksilologija), Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro didysis kryžius, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžius, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžius, Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didysis kryžius, Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius, Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didysis kryžius, Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius, Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius, Pietų Kryžius, Vytauto Didžiojo ordino Didysis kryžius, Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžius, Vytauto Didžiojo ordino Komandoro didysis kryžius, Vytauto Didžiojo ordino Komandoro kryžius, Vytauto Didžiojo ordino Riterio kryžius, Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius, Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžius, Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro didysis kryžius, Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžius, Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžius, Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius