kulka reikšmė
Kas yra kulka? kulkà sf. (2) K, DŽ, NdŽ; SD122, R234, Ns1858,2, M 1. mažas kūgio formos švino gabalėlis, įtaisytas į tūtelę su sprogstama medžiaga ir šaunamas iš šautuvo ir kt.: Šautuvų kulkos sušvilpia kartais lyg ir čia pat Pt. Išėmė kul̃ką OZ27. Pasigirdo šūvis, ir pro mano ausis prazvimbė kulka rš. Kulka perėjo per koją Švn. Lėkė kulkelės kaip sode bitelės vis ant mano brolužėlio JD1078. Ir kulkų smarkumas mūrus išgriovė JD1112. Šaukit kulkomis sidabrinėmis, kad bent nebildėtum JD1556. Kulkų išarti lygūs laukeliai, tai mūs brolelių didi dvareliai LTR. Pere[jo] per koją kulkáitė Vrn. Sidabrinė jam kulka širdin pataikė S.Nėr. Devynios kulkos pro šalį lėkė, o ši dešimta brolelį kirto StnD24. Ten lakiojo kulkùžės kulkẽlės kaip po sodą bitužės bitelės LB31. Kulkelės lek kaip bitelės par manąją galvelę KlpD30. Šitei aš atbėgau per kulkàs (šaudant) Vlkv. Puol kulkos tankios kaipo ledai RD193. Ir nuliejo dvi kulki iš vario RB1Kar7,16. | Kulka parištinė (trumpa sviedžiamoji ietis su diržu) SD122. ^ Žmogus šaudo, Dievs kulkas nešio[ja] S.Dauk. Žmogus šaudo – Dievas kulkas gaudo PPr444. Gerą paukštį dviem kulkom šauna LTR(Vl). Ka tokį sugaus, tai ims an kul̃kų (šaudys) Gs. 2. kamuolys, rutulys: Ežys yra apdengtas su dygiais ir gal į kulką susitraukti prš. Mėnesio kulkà KII68. Dangaus kulkà KI638. 3. karolis, karolėlis: Kulkelès ant siūlo verti KI74. 4. KII110 piliulė. 5. buožulas: [Lova] dailiomis nutekintomis kulkomis papuošta, rudai nupoliruota I.Simon. ◊ áukso kulkùtė Rdm bot. paprastoji bitkrėslė, čižma (Tanacetum vulgare). karalỹstės kulkà KII127 toks valdžios ženklas (rutulys su kryželiu). orìnė kulkà KII37 balionas. perkū́no kulkà Dkš; Kos196 toks senoviškas akmeninis kirvis: Matome čia akmeninius kirvukus (perkūno kulkas) V.Kudir. vė́jo kulkà; Trk viesulas.
kulka junginiai
- kaip kulka, paleisti kulką iš