laikas reikšmė

Kas yra laikas? 1 laĩkas sm. (4) 1. sing. fil. nuolat besivystančios materijos egzistavimo forma: Pagrindinės bet kurios būties formos yra erdvė ir laikas rš. 2. sing. trukmė, tos trukmės tarpas, matuojamas amžiais, metais, mėnesiais, dienomis, valandomis ir pan.: Praejo mėnesio laikas Dr. Nueinu, būdavo, pas jį, ir ilgą laĩką prasėdim Rmš. Laĩką gaišti BŽ107. Laiką buvus (po valandėlės, po kiek laiko), ejo vėl [asilas] su kempinėmis apsunkintas S.Dauk. Per tieka laiko aš to nežinojau rš. Žiūrėkite, kokį dabar laĩką nelyja Skr. Stebėjimo metodams tobulėjant, astronomai ėmė skaičiuoti dvi laiko rūšis: Žvaigždžių laiką ir Saulės laiką P.Slavėn. [Laiko naudininku] pasakome, kuriam laikui kas skiriama, daroma arba turi būti J.Jabl. Laisvas kai laikas Sim. Ech, bėga laikas, bėga kaip pakaustytas A.Vencl. ^ Laikas ir puodu užvožtas bėga Vs. Ir duris uždarius laĩkas bėga Vlkj, Ds. Laikas, kaip vanduo upėj, bėga ir atgalios negrįžta LTR. Laikas moka, ne prekė (laikas brangesnis už prekę) rš. Laiko dantys aštrūs – laikas ir kalnus sugraužia LTR(Mrj). Vėliau susiprasi, kad laiko nebrasi (bus per vėlu, nebegalėsi nieko padaryti) Sim. Prieteliai pavaga laiką (trukdo, gaišina, neduoda dirbti) VP39. 3. ppr. pl. MP133 amžius, periodas; gyvenamasis laikotarpis: Dabar, žiūrėk, dar nepárejo keli laikaĩ, o jau vėl karas Ll. Sunkų laiką tuomet pergyveno mūsų Tėvynė sp. Dažnai atsimindavo senuosius laikus ir atsitikimus, kuriuos mums pasakodavo J.Bil. Susitvarkys laikaĩ Ps. Ateis laikai – gera ausis juos girdi – nuo miesto kaimą bus sunku atskirti T.Tilv. Dabar mat toks laikas atejo, kad ne tėvai vaikus, ale vaikai tėvus moko Užp. Tai laikaĩ laikùčiai! Rm. Visokių laikų̃ praleist reikia Ėr. Neramus girioje laikas, kad žvėrys laukuosna bėga V.Krėv. Kap senùs laikùs nebuvo muškietų ir armotų, tai jis davė sūnam lankus ir liepė šaut Lp. Už buvusįjį laiką užmokėk J. Geram laike sėji BM134. | Laikas metų buvo vasara BM349. Per ilgą laiką metų tie patogi žmones dirbti turėjo S.Dauk. Čia labai gražu vasaros laikè Skr. Par tuos gražiausius vasaros laikùs visi paukšteliai išperi vaikus BM431. Ateis rudenėlis, šaltasis laikelis, tada graudžiai verks mūsų brolelis J.Jabl. Tai atsitiko dienos laike BM153. Dienos laiku į mišką važiuoti reikėjo LzP. Miega per nakties laiką I. Buvo jau ariamas laikas J.Jabl. Kerdžius ne tik milžio laikè geria pieną, bet ir pats pasimelžia Skr. Rugpjūčio laike karšta Grž. | prk.: Nebūnu visados toks patsai dėl to, kad septyni laikai (dienos?) ant manęs apsivarto A.Baran. Šėriau žirgelį trejus metelius, auginau mergelę per du laikelius (metelius) (d.) Rod. ^ Kokie čėsai, tokie laikai; kokie tėvai, tokie vaikai LTR(Lnkv). 4. žmogaus amžiaus dalis, metai: Kokio laiko vaikas? Grž. Ne tam laikè galėt (nebe metas jam galėti) Skr. 5. kuriam nors veiksmui numatytas, nustatytas, skirtas metas, terminas: Jie išskrido nustatytu laiku J.Dov. Treji gaideliai. Yra tai ankstybiausis keliamasis laikas rudenį ir žiemą StnD26(išnaša). Šėrimosi laikas rš. Jau važiavimo laikas praėjo Grž. Laikas mokesčius mokėti Grž. Pats laikas dabar išeiti, kol negavom į kailį Slnt. Atgyvenom amžių, savo įnešėm dalį, laikas vietą užleisti vaikams Mair. Ar nematai, kad laikas būtų su šluota apsisukt ir po pasaulio rūmą S.Nėr. Jau seniai laikas, mano mergyte, į vežimėlį sėstie Niem20. Laĩkas jau man gulte, da miego nenoriu (d.) Ds. Prieis laikẽlis, i reiks mirti Upt. Turi vienu laiku karvę milžti Dr. Kam geri be laiko? Jrb. ^ Dirbk su laiku ir su saiku Ds. Ne laikas šunis lakinti, kad vilkai bandoje VP32. Ne tada laiks šunis lakint, kad jau reik eit medžioti NžR. Be laĩko nėr ir vaiko (be laiko nieko nėra) Trgn. 6. apibrėžtas, tam tikras metas, momentas: Šiais laikais kitais metais dygo jau žolelė Žem. Kiaulės pastipo, kitąmet šiam laikè mėsos jau neturėsim Skr. Ateik rytoj apie šį laiką J.Jabl. Nuo vieno laiko pradėjo kasnakt nykt po vieną obuolį BM156. Kiek dabar laĩko (kuri valanda)? Jrb. Kas laĩkas? K. Kas laikas dienos (kuris dienos metas?)? Plng. Kokiame laike (dienos) numirė? N. Viens namiškis, daugiaus užgėręs, trumpame laike numirė Sz. Kurs laikas dabar? Tv. Kas yr jūsų laĩkas? Pgg. 7. ankstus metas: Nekelkis nekelkis dar – laĩkas tebėr Slnt. 8. atliekamas nuo tiesioginio darbo metas; poilsio metas, laisvalaikis: Nebėr kumet laiko nė trobą išsišluoti Šts. Neturiu laiko betrukti Šts. Vai tėveli, vai širdele, nėr mums laiko padainuotie BsO81. Dabar visiem nėra laikų̃ Vdš. ^ Ir numirsme, laiko neturėsme Sln. 9. lingv. veiksmažodžio forma, rodanti, kad veiksmas ar būsena priklauso praeičiai, dabarčiai ar ateičiai: Veiksmažodžio kaitymą asmenimis, skaičiais ir laikais vadinam ir tiesiog asmenavimu J.Jabl. | Laiko aplinkybė parodo tarinio realizavimo laiką arba trukmę rš. 10. euf. neganda, negerovė; velnias: ^ Gal laĩkas tavę neša tokian bjaurian ore turgun! Slm. Gal laĩkas ir nešioja – da galvą nusisuksi! (baramas vaikas, kai išdykaudamas nuo kur nukrinta) Slm. Mat išlindo, gal laĩko ieškojo! Skp. Ne laikas jį nešė ton Amerikon, lyg būt namie ko trūkę! Slm. Laĩkas jį traukė Ds. Laikas piršlį nešioja čia tau O. Mergas už vyro neša kai laikas O. 11. mirtis, galas: Be čėso nebus laĩko Ds. Ejo, lig laiką gavo Užp. Preis ir tau laĩkas Ds. Gal laĩko ieškai?! Ds. Gaspadorius labai nebemylėjo savo šunio, tai jis nuėjo pakrūmėn laiko lauktų LTR(Kp). ◊ be laĩko per anksti: Į kapus nuvarė be laĩko Jnšk. Šiandie tai be laiko sutems Pc. greitù laikù netrukus: Greitu laiku vėl pasirodysiu Vb. į laĩką kai reikia: Lietus pradės lyt ne į laiką Rs. į [tą̃] laĩką (ant tõ laĩko) pareĩti (ateĩti) 1. pasenti: Jau kad mes ant tõ laĩko parėjom, turime būti palankūs (nuolaidūs, geri) Skr. Jau kai į tą̃ laĩką ateini, nebeini rugių rišt Skr. 2. subręsti, prinokti: Dar vyšnios neparėjo į laiką Skr. iki laĩko ne amžinai, laikinai: Nes daiktai, kuriuos regim, yra iki laiko GN2PvK4,18. Iki laiko puodas vandenį neša KrvP(Ps). iš laĩko iš anksto: Susiderėjau kambarį iš laĩko Gž. Iš laĩko pasidaryk, tai paskiau nereiks Gž. Iš laĩko jau reikia drebėt – pareis, pradės stramužyt, rėkot Rm. Išsiuntė kelias virtines iš laiko kareivių Lietuvą S.Dauk. Iš laiko pasirūpino sau darbą, pakolei da žiema nebuvo rš. laĩkas į laĩką (nuo laĩko) reguliariai: Dabar daug geriau – ir valgyti laĩkas į laĩką išverda Erž. Laĩkas nu laĩko gyvoliuo duok ėsti Krš. laĩkas paródys ilgainiui paaiškės: Kas čia kaltas, tai laikas parodys V.Kudir. Laikas parodys mūsų sprendimo teisingumą J.Dov. kurìs laĩkas Jrb seniai. lig laikù (laĩko) 1. laikinai: Lig laiko tu čia taip dūksti, lig laiko! Ds. Man darželis lig laiku, o bernelis per vieką LTR(Sb). Lig laiku uzbonas vandenį neša Bsg. Lig laiku šokinės Grž. 2. kol dar ne vėlu, iš anksto: Tu turėjai lig laiku juodu suderinti J.Jabl. Bėk nu pagundinimo lig laiku M.Valanč. per laĩką 1. ilgainiui: Gal ana par laĩką ir sustiprės Užv. Par laiką viskas baigsias Mžk. Per laiką ir aš išmokč šokti, bet tingiu Ds. Per laiką ta marti … smagiai apsirgo BsV130. 2. visada, ištisai: Anas per laiką turėdavo gerus arklius Ds. per laikų̃ laikùs visada: Per laikų laikus taip buvo Grž. pir̃m laĩko nėščia: Eina vyras kariuomenėn, paliko žmona pirm laĩko Dl. po laĩko (laĩkui) per vėlai: Jau po laiko – iš numirusių nebeprikelsi LTR(Plt). Gailėsies, bet bus po laĩko Rmš. Pustysi rankas po laiko Sim. Po laiko grybai rauti, kad nebedygsta Dr. Atėjai, ale jau po laikui Ut. prieš laĩką per anksti: Jo (K.Būgos) mirtis, atėjusi prieš laiką, buvo didžiausias smūgis ir neįkainojamas nuostolis mokslui ir visuomenei V.Laš. su laikù ilgainiui: Kiek ir kas, tokiu būdu naikinama, tautoje su laiku išnyko – sunku šiandien žinotie BsVX. Su laiku bus ir vaikų LTR(Jnš). tám laĩkui laikinai, tam kartui: Suardė sveikatą visam amžiui arba kad ir tam laikui rš. vìsas laĩkas (vìsą laĩką) ištisai, be paliovos: Aš pas jį darbujau visas laikas Lp. Visą laiką jis atkakliai tylėjo rš. | O nuo pat jų ligi mūsų visą laĩką miškas Gl. po sàvo laĩko atėjus gimdymo laikui: Po savo laiko gulėjo motriška, ir ta bėgo į daubas nu juodašimčių Šts.
2 laikas sm. atlaikas, liekana: Lik man laiką grūdą dėl vištų, t. y. neiššluok aruodų J.

laikas sinonimai

laikas junginiai

bandomasis laikas, būsimasis laikas, būtasis laikas, darbo laikas, galiojimo laikas, laikas eiti miegoti, lankstusis darbo laikas, lietingas metų laikas, metų laikas, prarastas laikas, prekybos darbo laikas, seniai laikas, skirtas laikas, tarnybos laikas, vasaros laikas, žaidimų laikas, žiūrovams patogiausias laikas
darbo laikas, lankstusis darbo laikas, prekybos darbo laikas, vasaros laikas, įstatymo nustatytas darbo laikas
Naujasis laikas, Vasaros laikas

Ką reiškia žodis laikatrukis? Visi terminai iš raidės L.

Draugai