laimus reikšmė

Kas yra laimus? laimùs, -ì adj. (4) [K], LsB261, DŽ, láimus, -i (1) žr. laimingas: 1. Esu sau žmogelis laimus kožnam darbe LTR(Bržr). Anoji diena laimyji DP25. O laimusg tai žmogus, kuris nupelno turėt savip tokiuos svečius DP24. Láimios žmones, kurios top … kaip višteliai po sparnų bėga DP410. laimiaĩ adv. Čk: Duod šią naktį laimiai ir ramiai … pernakvot DK163. Toli geriaus ir laimiaus subudavojo DP609. 2. Laimūs mano žabangai B. Idant išgirstų tuos láimius žodžius JR51. Aš užmigdžiau mergelę … ton laimiojon ūkšnelėn TŽI271. Turėsime šiuos metus laimus DP57. Ko turėtų prašyt toj laimioj dienoj DP32. laimesniai adv.: Nakties laiku laimesniai klojas žvejoti I. 3. Rd, Srv, Kair, Ll Laimūs javai MŽ407. Šiemet nelaĩmios avižos Sml. Laĩmios pupos – daug gerų ankščių Btg. Toji žemelė laimiais grūdais atsimokanti rš. Seniau būdavo tokių laimių̃ metų! Ėr.