lapė reikšmė
Kas yra lapė? lãpė sf. (2) 1. SD133, R, K zool. plėšrus šunų šeimos žvėrelis (Vulpes): Tėvas miške lãpę nušovė Rm. Kur čiuoži by lãpė par javus! J. Trinas it lãpė nusususi Ggr. Čiužino lapẽlė per tiltą rugelių mieželių lankyti Pn. Vai kur buvai, laputaite, vai kur buvai, čiužinaite? (d.) Nmn. Imk laputės uodegaitę, gink muses nuo lopšio KlvD118. ^ Lapė loja, savi pasakoja LTR(Plt). Lapė ir pelė daug tur urvų VP28. Kartais ir vilkai lapėmis išvirsta J.Jabl. Nėkumet artimoji lãpė žąsų nepjauna Plt. O, vyruti, lapei atidavei žąsis ganyti! M. Gano kaip laputė žąseles KrvP(Gr). Taip meilus, taip švelnus kaip laputė Tat. Iki išgavo, tai jis buvo kap lãpė su uodega (meilus), o paskui nė susišnekėt negali Gs. Kai lapė pradeda sakyti pamokslą, apsižiūrėk apie vištas LTR. Nuo lapės bėgdamas, ant vilko užbėgo Jrk25. Nuo vilko bėgdamas, užbėgsi lokį, o nuo lokio – lãpę J. Pasislėpęs vilko nasruos, lãpės uodegą rodo Plv. Kad tave lapės! BzF56. 2. prk. apie gudrų, suktą, mokantį pataikauti žmogų: Iš jo geras lãpė Plv. Aha, štai koks tu lapė! J.Dov. ^ Akyse lapė, už akių šernas LTR(Šmn). Jin prie akių lapẽlė, o už akių kalelė Pc. 3. ant žemės dedamas rąstgalys išpjautu plyšiu, vartojamas atspirti atramai, tiesiant iškrypusią sieną: Atramos galas į lãpę atremtas J. Su lapè greit sieną galima atvaryt į vietą – spyriai nelenda į žemę Ps. Vieną kartelės galą įremk į sieną, antrą – į lãpę, ir su pakalom atitiesinsi sieną Rm. 4. iškrypusios sienos atrama, spyrys: Klojimas reikės lãpėms paremti Btg. Troba su lãpėm paspirta Lzd. Šiemet lãpėm klojimą suvaržėm Pc. Siena pakrypo, reik lapių varyti MitI228. Su lãpėm tiesinu pakrypusią sieną, varčią Kp. 5. viršuje ir apačioje klojimo sienos perkištas medgalys su dviem skylėmis, per kurias iškišamos dvi kartelės (iš vienos ir kitos sienos pusės), kad neiškryptų siena: Kad geriau laikytųsi klojimo sienos, suveržia lãpėm Tr. Klojimui jau reikia dėti lãpės Šmn. Siena iškrypus, reiks suimt lãpėm Pns. 6. lentelė su skyle, į kurią įstatomas viršutinis milinio galas, sukant girnas: Inkalk sienon lãpę, negalima dabar malt Dkšt. Neišklebink lãpės mataruodamas Ktk. Išsimalė kap lãpės skylė Švn. Lãpė – viršutinė, lapẽlė – apatinė [skylė], ką milinį įstato Ds. 7. Kvr, Dl, Dglš auselė prie viršutinės girnapusės įstatyti apatiniam milinio galui: Lãpė nutrūko, reikia pririšt Ds. 8. ppr. pl. Lp, Švnč senoviški dzūkų mestuvai – lentos su kuoliukais, prikalamos kambario kampuose: Atneškit lãpę, mesim siūlus Dg. Nor jau lapès prikalkit an sienų, ba šegi nemesiu asnavos (apmatų) an akėčių Vrn. 9. lentelė su skyle, prikalama prie lubų mestuvų viršutiniam galui įstatyti: Prikalk dviem vinim lãpę, kad neatšoktų Gdl. Be lãpės kaip siūlus mesi? Šmn. 10. ppr. pl. prie lubų ar sijos kalamos lentelės su skylėmis, per kurias iškišama kartelė drabužiams pasidžiauti: Nesupkit šatros, lapès nuplėšit Rdm. Tiek pridžiovė ant karties drabužių, kad net lãpės išplyšo Šš. 11. prie sienos kalama lentelė su kuoliukais drabužiams kabinti: Primušk lãpę su vagiais prie sienos, kad būtų kur milinės sukabinti Ss. 12. per šulinio svirties vidurį prikaltas su išpjova pagalys, kuris leidžia svirčiai sukinėtis aplink ašį: Lapė jau mažai laikosi, reik prikalt Lš. 13. prie sienos prikalta gembė kirviams užkišti, kirvinė: Kirvis užkištas už lãpės Rdm. Atnešk kirvį nuo lãpės Kč. Užkišk kaltą už lapės, kad nenusimestų Sn. Prikalk lãpę – kirvis nėra kur padėt Užp. 14. medinis įrankis klijuojamoms lentoms suveržti: Stalius, suklijavęs lentą, suveržia lãpėm Mrj. Jau suklijavau durų lentas, tik sumygt lãpę i padžiūt Tvr. 15. medis su išpjova tašomam daiktui įstatyti: Be lapės sunku bus tašyt Všk. Maža lãpė ne kam tikus – tik pradedi tašyti, ir šokinėja po visą skiedryną VšR. 16. Ml, Dkšt įrankis nuotoliui tarp grebėstų matuoti: Pasidirbau lãpę, šiandie grebėstuosiu Ktk. 17. Klvr pagalys, kurį prikala prie apatinio sparų galo, kad stogas pasidarytų pakilesnis: Prikalk lãpę, kad sparus laikytų Rdm. 18. liepto pastolis: Sukalk lapès, kad geras, tokiam vandeny! Sv. Ne tik lieptą vanduo nunešė, bet ir lapès išvertė Sv. 19. Ml, Užp pagalys, prikalamas prie sulenktos pavažos galų, kad neatsitiestų; rogių, akėčių skersinis: Sulenkėt ragutėm pavažą, dabar prikalkit prie galų lãpę, tada neatsities Dglš. Balžienai (lapės) turi būti ploni, kad akėčios būtų lengvos VŽ1905,52. 20. Krn, Rmš pagalys, kuriuo atleidžiamas suktis viršutinis audžiamų staklių velenas; pagalys, kuriuo sukamas velenas, riečiant audeklą: Nepapuolė su lape skylėn Lz. 21. velkė durims iš vidaus užsukti: Pamečiau kluono lãpę ir neturiu kuo užrakint Ut. 22. An prietaisas prie valties šono irklams užkabinti. 23. Kp ant pečių nusileidęs skarelės kampas; žr. lapelė 7. | Apsižiūrėk, kad neapsirištum skarelės su lapè (kad trumpasis skarelės kampas nebūtų viršuje) Slm. 24. (plg. lapaitė) bot. voveraitė: Lapių kirmėlės neėma Lz. ◊ nė [šìlo] lãpė nelója (nesulója, nesulõs, neužlója, neužlõs, nežìno) niekas nejunta, nežino, negirdi: Taip tykiai išvedė, kad nei lãpė nelójo Nj. Dar nei lapė nelojo, o jau aš viską žinojau Skr. Nė šìlo lãpė nelójo, kad jis gali tiek pinigų turėt Trgn. Padarysiu viską taip, kad nė lapė nesulos LTR. Tep slaptai vogčiom ką padarys, kad nei ruda lapė nesulos Lp. Nė lapelė nesulojo Ds. Mane užmuš an vainos, tai nei šìlo lãpė neužlõs Prng. Kas jų namuos atseis, nė šìlo lãpė nežinõs Trgn. lãpę urvañ varýti Pn toks žaidimas, panašus į kerėplos mušimą. lãpę gáudyti M.Valanč toks žaidimas. tik išvèžt ant lãpių Lp nj. apie niekam tikusį.
lapė junginiai
- Afganistano lapė, Amerikinė lapė, Andinė lapė, Bengalinė lapė, Brazilinė lapė, Didžiaausė lapė, Pilkoji lapė, Poliarinė lapė, Rudoji lapė, Salinė lapė, Stasys Lapė, Tibetinė lapė, Vaclovas Lapė, Vikrioji lapė