liežuvis reikšmė

Kas yra liežuvis? liežùvis sm. (2) K; R 1. ragavimo organas, taip pat kalbos padargas: Gerkite bent alaus, beplepant ir liežuviai sudžiūvo Žem. Kopūstai karšti, nenudek liežùvio Rm. Šuva iškišęs liežuvį alsuoja Pn. Jaučio ilgas liežuvis, bet kad šnekėt negali Žž. Matyt, ans įgėrė, šnekant liežuvis velas Šll. Lyžtelėjo karvė liežuviu Rm. Niežti mi liežuvis SD358. O žvirblelis nabagėlis visas negalėjo, liežuvytis skaudėjo, čežėt negalėjo JD243. | prk.: Tę tau bus brangus ir liežuvėlis (pluoštelis) šieno, kap neturėsi kuoj pasišert Azr. ^ Liežuvis stojo stulpu, nebegalėjo apsiversti (kalbėti) Žem. Ak, – tarė Selmas, – jau per daug yr sviete bedievių, ant kurių liežùvio vis velniai šokinėja K.Donel. Valgyk, tik liežùvio nenuryk (apie skanų valgį) Pn. Blynai tokie gardūs, kad liežuvį galima praryti Jnš. O dešranors liežuvį nusikąsk J.Paukš. Liežuvis kaip meletos (apie daug plepantį) Sim. Liežuvis kaip milinys LTR. Liežuvis dirba kaip mastuvai Krž. Liežuvis kaip apivaras Rz. Liežuvis kap mazgotė Krk. Anos liežuvis kaip gyvatės J. Jos liežuvis kap ant strūnų (kaip norės, taip pakalbės) Krž. Liežuvis kap ant šriubų (apie plepų žmogų) Brb. Jo liežuvis kap an spyruoklių – tep, kap jam kas rašo Al. Kad jo liežuvis supūtų, kaip man kad įlojo Žem. Duonos tiek teduoda kaip avelės liežuvį (labai maža) Upt. Liežuvis – gera mėsa, liežuvis – bloga mėsa (ir gerai, ir blogai šneka) Nj. Liežuvis – mažas mėsos stukelis, tas žmogų pakaria ir paleidžia B. Liežuvio sauso nėkas neklauso S.Dauk. Liežuvis kaulų nelaužo, bet širdį prigauna Dr. Liežuvis be peilio papjauna PPr207. Boba senyn – liežuvis ilgyn PPr89. Jo liežuvis iš mažo siūliuko ilgiausį audimą išauda LTR(Vdk). Ražančius lig kelių, liežuvis lig žemės LTR(Šmn). Ot, tai dirba, net liežuvis šlapias (iron.) Sdk. Jau kieno liežuvis yr prikišęs nagus (pasakęs) Sim. Liežuvis lot, ne vyžom klot NžR. Liežuviu nepasiklosi S.Dauk. Su liežuviu marias išlaktų, o su nagais nėko gero nepadaro Šv. Liežuviu lok, tik rankų nekilok (nemušk) Rm. Arklys ant keturių kojų sugriūna, o žmogus su vienu liežuviu nesuklys Tj. Tavo liežuvio nei šuva, ant kelio radęs sviestu apteptą, neėstų Sim. Liežuviui dveji vartai: kad neužčiaupsi su lūpom, užkąsk su dantimis flk. Liežuvį verčiau kišk už pečiaus (nešnekėk) Varn. Anos ilgas liežuvis, ligi kulnų J. Su savo liežuviu kaip karvė su uodega LTR. Kad jam liežuvis per pakaušį išlįstų, katras skundė! Pn. Liežuvis kelią parodo Lkv. Kel[ia]s y[ra] ant liežùvio galu (klausdamasis susirasi) Ms. Rasi ant liežuvio galo (pasiklausęs) S.Dauk. Tik ant liežùvio galo antdėsiu (tik truputėlį paragausiu) – neskanėjos mun Šts. 2. prk. koks nors daiktas, panašus į liežuvį: Laužas skaisčiai liepsnojo, kaišiodamas didelius ugnies liežuvius J.Dov. Ilgi vandens liežuviai laižė dirvų pakraščius rš. Nei spiečiaus, vieni perai ir liežuviai (apie korius) Žem. Iš korių [bitės] padaro tokį liežùvį, jei bičiuliai rejas Pvn. Liurbis išplakė dalgį liežùviais (nelygiai, su plampomis) Ppl. Liežùviais sukarpė popierių Lp. Būti yra batų, bet visokiais liežùviais iškarpyti, nelygūs Rm. Žemės liežuvis (iškyšulys) įsitraukė toli į jūres Rdž. Šalia, ant kėdės, stovėjo pusiau nugerta arbatos stiklinė ir vaistų buteliukas su recepto liežuvėliu J.Dov. | Į venteraičio liežuvį (sparno dalį iš retesnio tinklo) kad įlenda ungurys, važiuo[ja] paakiuo Kin. ^ Raudonas liežuvis juodą kaktą laižo (krosnies liepsna) J.Jabl. 3. batų šikšnelė prie suvarstymo: Beaunant batą, nutrūko liežùvis Rs. Kap tu čia vis auniesi tais čeverykais, kad vis liežùvį paglemži Mrj. 4. iškalba, sugebėjimas gerai šnekėti: Gerą liežuvį turi, niekas jo neperkalbės rš. Ot ana tura liežùvį KlvrŽ. Dailaus liežuvė̃lio – kaip lapelė Pc. Liežuvėlis jos – tai nė velnias neapkalbės Ukm. Laužyk, ką tik tu nori, ką tavo liežuvis sumeiga, o aš nieko neboju J. Piršliu esti pagyvenęs, prie liežuvio, vedęs žmogus TŽII164. An liežùvio nesugruvusi (moka šnekėti) Sg. Velnio liežùviai buvo, velnio linksmybė: los liuob, duos, kol neprakrokins jaunosios Krš. Nesa aš sunkiai kalbu bei esmi sunkaus liežuvio BB2Moz4,10. ^ Neišmintingas liežuvis daug pikta daro VP32. Geras liežuvis iš kiekvienos bėdos išves, piktas – į bėdą nuves KrvP(Pp). Tai žertai toks liežuvis – marias išlotų Gdž. Kam vežimas – tam botagas, kam liežuvis – tam pyragas LTR(Lnkv). Ano liežuvẽlis velniuo žadėtas, anam įdėtas Sd. Su savo liežuvaičiu kaip su pyragaičiu Mrc. 5. apkalba; gandas, paskala; plg. liežuviai: Jis padarė tą liežuvį, man bėda Ėr. ^ Už liežuvį gausi per liežuvį Žem. 6. kalba: Šnekasi terp savęs kaži kokiuom liežuviù LB213. Lotyniškas liežuvis SD127. Naujais liežuviais kalbės BPI412. Dailidėmus stulpo Babilonijos … liežuvius sumaišė DP475. 7. belaisvis, iš kurio galima gauti reikalingų žinių: Puolantiesiems pasisekė paimti „liežuvius“ rš. ◊ ant liežùvio 1. apkalbinėjamas: Šiandien Galinis miestelyje bus visiems ant akių ir ant liežuvių A.Venc. 2. pasakyta: Kas širdė[je], tas ir ant liežuvio Plt. 3.) kniti (pasakyti): Visą laiką, jai betriūsiant apie mane, klausimas buvo ant liežuvio, o dabar ir paklausiau I.Simon. ant liežùvio gãlo užeĩti norėti pasakyti: Sakiau viską, kas tik ant liežuvio galo užejo: ir juodą, ir baltą Vkš. ant liežùvio gãlo stovė́ti apie gerai žinomą, bet šiuo momentu užmirštą dalyką: Ant galo liežuvio stovi, ir negaliu atminti Krkn. ant liežùvio pasiũsti; V.Myk.Put. pašiepti. aštrùs liežùvis apie įžeidžiančią, užgaulią kalbą: Bet vis aštresnis pasidarė marčios liežuvis I.Simon. į liežùvį įáugti pasidaryti šnekiam: Ale jis šiandien į liežuvį kad įaugęs! Sml. ìlgas liežùvis apie mėgimą kalbėti ko nereikia, liežuvauti: Dėl ilgo liežuvio ne vienam dantys išgriuvo LTR. Su ilgu liežuviu nėkam neįtiksi Vvr. ìlgą liežùvį turė́ti 1. būti plepiam, iškalbingam: Piršlys melagius tur ilgą liežuvį JV913. 2. mėgti liežuvauti: Ta moteriškė turi ilgą liežuvį – netikėk jai rš. kalė̃s liežùvis toks augalas: Avys ir ožkos ėda kalės liežuvius Šl. kalės liežùvį įsisiū́ti Kt. pasidaryti apkalbėtoju. kárvės liežùvis toks valgomas grybas: Karvių liežuviai – grybų rūšis: apatys lygu vilnonos, vilna griūna šalin, iškaištas apatis išmeta ir verda Šts. liežuviù badýti apkalbėti: Nemalonu būti badomam žmonių liežuviais Bk. liežùvis be káulo apie galėjimą kalbėti kaip nori: Žmogaus liežuvis be kaulo – gal kalbėti, ką nora Plt. liežùvį pasidė́jus labai atidžiai (klausyti): Ir klausos liežuvį pasidėjęs Sln. liežùvį galą́sti (pagalą́sti) 1. piktai kalbėti, peikti, apkalbėti: Pikti žmones pradėjo galąsti liežuvius P.Cvir. Viršininkas, amžinai visus kritikuojąs, čia rado gerą progą pagaląsti liežuvį rš. 2. niekus kalbėti, taukšti: Vyrai sustoję liežuvius galanda, darbo nežiūri rš. liežùvį pakabìnus turė́ti visa pamiršus, atidžiai klausyti: Te turi pakabinęs liežuvį rš. liežùvį káišioti Vkš. kištis į kitų kalbą. liežùvį priką́sti nutilti kalbėjus: Katre, prikąsk liežuvį! Rsn. liežùvį kilóti kalbėti: Žiūrėk ką dirbi! Dar mat liežuvį kiloja! Srv. liežùvį prikir̃pti Ml. nutildyti. liežùvį kìštelėti (kýštelti; V.Mont) Krk. ką nereikalinga pasakyti. liežùvį kìšti Pc. liežuvauti. liežùvį įkìšti (pakìšti Srv.) KlvrŽ. įskųsti. liežùvį iškìšus (išléidus) labai įtemptai, intensyviai (ką daryti): Liežuvius iškišę tempėm apkaustytą skrynią rš. Ir klausos liežuvį išleidęs Šll. Parbėgo vaikas, liežuvį išleidęs Jrb. liežuviù kùlti Šts. plepėti. liežùvį laidìnti žr. 1 laidinti. liežùvį láidyti žr. laidyti. liežùvį laikýti žr. laikyti. liežùvį paláidą laikýti žr. laikyti. liežùvio nepalaikýti žr. palaikyti. liežùvį laikýti už dantų̃ žr. laikyti. liežùvis nesilaĩko už dantų̃ (prie gómurio) Dt daug plepa: Čia daro tie, kuriems liežuvis prie gomurio nesilaiko J.Paukš. liežùvį prilaikýti žr. prilaikyti. liežùvį sulaikýti žr. sulaikyti. liežùvį lankstýti žr. lankstyti. liežùvį léisti į dárbą tuščiai kalbėti: Neleisk liežuvio in darbą Btr. liežùvį paléisti imti negražiai kalbėti, pliaukšti: Kad paleis liežuvį, nors ausis užsikimšk Rm. liežuviù málti (mę̃sti, makalóti, pamakalóti, makalúoti, makarúoti) plepėti, taukšti, priplepėti, pritaukšti: Malė liežuviu kaip meleta LTR. Gana liežuviu malti, eik prie savo darbo ir kitų negaišink rš. Melagis mala liežuviu kai šuva uodega Rod. Na, užteks liežuviu makalot – nusitverk darbo Vl. Ji rasdavo galimybės įbėgti į dirbamąjį mano kambarį ir čia valandėlę pamakaloti liežuviu Vaižg. Jie ten daugiau nieko ir neišmano, kaip vien liežuviu makaluoti P.Vaič. Ar nenustosi liežuviu makalavęs! Vlkv. Darbo nusitvertum, ką dykai liežuviu makaluoji rš. Jūs liežuviu makaruoti ir temokat rš. liežùvis niẽžti labai norisi ką pasakyti: Paspartutui baisiai niežtėjo liežuvis paklausti J.Balč. liežuviù plàkti (badýti) 1. apkalbėti: Liežuviais bando nekaltus žmones plakti rš. Nesiima darbo, tik liežuviais plaka rš. 2. piktai kalbėti, barti: Liežuviu gali plakti, bet rankoms neduok valios S.Dauk. liežùvį plė́šti 1. tuščiai kalbėti: Kam man čionai plėšti liežuvis! rš. 2. apkalbėti: Moterys, susėdusios virtuvėje, liežuvius plėšia rš. liežùvis nuplýšo nusibodo (kalbėti): Liežuvis nuplyšo beprašant Ėr. liežùvį užrìšti uždrausti kalbėti: Žmonėms tai liežuvio neužriši Ps. plónas liežùvis apie mokėjimą įsiteikti, prisikalbėti: Tos bobos plonas liežuvėlis – ji visur prilįs ir viską išprašys rš. su liežuviù málti plepėti: Moka daug su liežuviu malti Krok. su liežuviù apmèsti ir atáusti mokėti ir šiaip, ir taip kalbėti: O, ji ne pėsčia – moka su liežuviu ir apmesti, ir atausti Prn. Pati buvo sunkiau įpykinama, bet jei jau įsivarydavo – galėdavo liežuviu apmesti, atausti ir vėl išardyti P.Cvir. už liežùvio tráukti versti kalbėti: Ir nėra ko žmogų už liežuvio traukti sp. Aš ir prie paties karaliaus žinau kelią, manęs nereikėtų už liežuvio traukti Žem.

liežuvis antonimai

liežuvis junginiai

  • gerai pakabintas liežuvis, jūrų liežuvis
Ką reiškia žodis liežuviškas? Visi terminai iš raidės L.