linguoti reikšmė
Kas yra linguoti? lingúoti, -úoja, -ãvo 1. tr. Šv, Šln supti: Paėmė ant rankų, vėl lingavo, globstė Žem. Ant savo kelių lingavai, čiūčiavai LzP. Puodelis kaisti, kuodelis verpti, lopišėlis linguoti JD1518. O ką jūs linguoste žalio[je] lingynelė[je]? StnD3. Bėg upelis vingriuodamas, neš vainiką linguodamas KlpD73. Ant vardynų reikia lingúoti, t. y. aukštyn kilnoti J. 2. intr. KII336, Mrj, Lp, Ut, Švnč siūbuoti, svyruoti: Svarstyklių lingelė ima linguoti, paskui apsistoja rš. Klevai, plikas šakas iškėlę, lingavo, suposi lėtai V.Mozūr. Dabar linguokit kalne, rugeliai, dabar žaliuokit, žalios lankelės JD1101. Vėjelis plaukydamas lingavo po žoleles trąšias A.Baran. Vainikas linguos vėjelyj, kaspina žibės saulelėj RD52. Linguoja laivas už vandenų LTR(Plt). Kukuosiu, ulbuosiu, šakelėj linguosiu KlpD50. Minia, kaip vėtros sukelta jūra, linguoja ir ūžia J.Bil. Vislab, kas lingúodams ik debesų pasikėlė, … vislab jau prastojo mus ir nulėkė slėptis K.Donel. Nuo kalnelio ant kalnelio lingúoja (važiuojant, einant) Msn. Ko šokdama lingavai? JD463. Po mano kojų tai žemė lingavo JD942. Tenai grėbė ir valiavo, net lanka lingavo (labai garsiai valiavo) Krč. | prk.: Mano širdužė man vis linguoja (abejoja) N284. ^ Du lekia, du stovi, du ant vienos vietos linguoja (vežimas) An. lingúojamai adv.: Ta daina yr dainuojama lingúojamai Šts. | refl.: Ši lingė gerai linguõsis (bus lengva ją linguoti) Ds. Medžių šakos pavėjuo lingavos Žem. Anuodu susikabinę ir linguojas į šalis J. Pievos buvo užakusios, lingavos Plng. Tokie ten buvo šalteniai, kad lingúosis eitant Šts. Žemė linguojasi, kad įsikeikam (sakoma, smarkiai keikiant) Šts. Jaunūmenė par naktis liuob dainiuos, laukai lingúosis Lpl. | Lašiniai paršams ant nugaros linguojas Varn. Pečiai lingavos, kad pieno nėšius nešėm (labai sunkūs buvo) Ggr. Dūmai trobo[je] lingúojas, suopuojas, o lango neatidaro Šts. | Neduotumbimės linguotis ir siūbuotis visokiais vėjais RBPvE4,14. 3. refl. Als suptis (sūpynėmis): Vaikai lingãvos par visą dieną Šll. 4. tr., intr. DP172, R267, K, Dkš, Skdv linkčioti, kraipyti (ppr. galvą): Šypsodamas ir tik linguodamas žilą galvą, žiūrėjo į mane J.Bil. Žmonės tolydžio apie tai minėjo ir liūdnai galvomis lingavo V.Kudir. Žiūro ir galvą lingúoja (stebisi, kad iššalę medžiai) Srj. Varna, galvą linguodama, nor svočios (į svočias) važiuoti NS37. Ledspira, šokinėdama paprūdėje, linguoja uodegėlę Žem. | refl.: Šarkos ilgom uodegom – net lingúojas Ps. 5. tr. versti siūbuoti, lankstyti: Vėjužis pūtė, rūteles lingavo RD173. Kad mūsų seniai daineles dainavo, tada jų balsas ir miškus lingavo rš. Vėjas pamažėliais telingavo lazdų šakas Žem. 6. intr. lankstytis (teikiant pagarbą): Nusiėmė kepurę ir kloniojasi, linguoja ir linguoja BsPIV235. Svetimiems dievaičiams nelinguodavo Gmž. 7. intr. sveikinti: Tada tėvai, giminės, gentys, draugai ir kaimynai lingúoja (vinčiavoja) ir linki jauniemsiems visokios laimės JR9. 8. intr. lėtai, sunkiai, svyruojant eiti, važiuoti: Jurgis jau lingavo keliu ant Snaudžių V.Kudir. Barškėjo dvi arklių traukiamos grėbiamosios, į vieškelį lingavo prikrauti vežimai rš. Darbininkai lingavo į fabrikus rš. | prk.: Iš negandingų vakarų lingavo debesų laivai S.Nėr. | refl.: Lingúojas lingúojas ant vietos, nė eiti dorai nemoka Vvr. 9. tr., intr. dirbti linkčiojant: Jau baigia šienpjūviai pievą linguoti Vv. Būdavo, išėjęs į savo sklypelį, per ištisą dieną linguosi linguosi su vienu arkliuku, ir nė žymės sp. ◊ dvýlika lingúojamųjų Krt toks lietuvių liaudies šokis. \ linguoti; atlinguoti; įlinguoti; išlinguoti; nulinguoti; palinguoti; parlinguoti; perlinguoti; pralinguoti; prilinguoti; sulinguoti; užlinguoti