lįsti reikšmė

Kas yra lįsti? lį̃sti, leñda, liñdo intr. K; SD31, R 1. smigti, terptis į vidų: An minkštą žemę lengviai leñda baslys Rm. Atbukus adata nèlenda [siuvant] Ėr. Šitos šukos niekai – į galvą (į plaukus) nèlenda Vlkv. Žemė kieta, žagrė visai nèlenda (negali paarti) Gs. Višta riebi – pirštai leñda Skr. Lenda it šaps į uodegą S.Dauk. ^ Miške gimęs ir augęs, išėjęs ant lauko, į žemę leñda (kuolas) Sim. Kišk, kur nèlenda (apie netikusį, nereikalingą daiktą) Jnšk. 2. skverbtis, eiti į vidų ar iš vidaus: Kurmis leñda an urvą Rm. Iš avilio pradėjo lį̃sti bitės Prn. Straigės lindo į savo namelius rš. Skylė tokia didelė, jog ir aš galiu lį̃sti NdŽ. Kurgi lendi kaip pelė? Grž. Žuvelė pati, vizgindama uodegą, lindo į tinklą P.Cvir. Leñd (lįsk) iš rankovės! (sako žalčiui) Dglš. Rudenį vabzdžiai leñda į žemę NdŽ. Ne tik žmonės, bet ir šunes lindo į pastoges Žem. Truputį oru pasidžiaugęs lindau į lovą Žem. Žvirbliai lenda į langus priš speigą Šts. Lį̃sti pro langą NdŽ. Karklynan lįsma, žvirblius baidysma Ds. Lįsčiau karklyną, bene padvėsčiau JD1232. Nuo saulės lendu in vandenį, nuo lietaus – po stogu Dkš. Na, sako, jau bus gana praustis, lįsk laukan! BsPIII174. Jonkelis leñdamasis (toks liaudies šokis) Šts. Lenda kaip yla iš maišo Pnd. Lenda kai maišan Švnč. Lenda it erkė po odos LTR(Šll). | Sniegas kruopeliais pro mažiausią plyšelį lindo (sprausdamasis biro, krito) į vidų Žem. | prk.: Aš nežinau, koks iš jo žmogus: tik iš vargo išlindo ir vėl vargan lenda Ktk. Nelįsk an skolą, paskui neišsimokėsi Ėr. | Vargas pradėjo kas dieną drąsiau lįsti per apiplyšusius stogus gryčion rš. Jau lenda saulutė į žemę (leidžiasi) Gs. Rytą paskėliau – da tik saulė lindo (tekėjo) Rš. Miškai ir kalvos lenda (ryškėja) pro rūkus T.Tilv. ^ Bėda viena per duris eina, kita – par langus lenda Upt. Gyvas į žemę nelįsi Bsg. Vietos nebeturiu, o gyvent reik: gyvas į žemę lįsk – neįlį̃si Rd. Bėda tai bėda, bet vis į žemę nelįsi LTR(Šmk). Nors tu gyvas žemės[na] lįsk, kai valgyt nori Sld. Nors į žemę lįsk! (nėra kur dėtis) LTR(Lnkv). Lieps ugnėn lįst, ar lįsi? Trgn. Lįsk vabalo blauzdon Pšl. Nelįsk į grambuolį, nes jis, į mėšlą lįsdamas, ir tave įtrauks rš. Ir katinas, peleną pridergęs, lenda į kampą Vdk. Dirbk, kad akys lįstų, ėsk, kad pilvas plyštų Srv. Ginas, net akys leñda iš kaktos Ktk. Jai jau per šonus imą pinigai lįsti (daug jų turinti) rš. Neduok Dieve į jo skūrą lįst (jo vietoje būti) Skr. Gyva mėsa į skūrą lenda (arklio galva į kamanas) Srv. Šen liñdo, ten liñdo, klėtin be rakto įlindo (vėjas) Pnd. ║ prk. skverbiantis nemaloniai veikti, erzinti: Krienai leñda į nosį Kt. Dūmai ėsdavo akis, lįsdavo į gerklę P.Cvir. O balsas toks spiegiantis, tiesiog per ausis lenda rš. To smarvė labai galvon leñda PnmR. Toks šiandie šaltas oras, taip lenda į žmogų Rm. ║ prk. imti (apie miegą): Kai lyja, miegas leñda Ėr. Dieną prismiegi, tai kurgi ir belįs miegas naktį Užp. Pradeda miegas lįsti – benkiav (baikiva) pasakas Šts. ║ prk. ateiti į galvą, prisiminti: Kai jas (pasakas) imi pasakot, tai viena paskui vieną leñda (ateina į galvą) Lz. 3. duotis įmauti, įauti, įverti ir pan.: Nèlenda batai – maži Krš. Jeigu tik lį̃s batai, tai ir aš važiuosiu Rm. Man su dviem autais leñda OG283. Tau nelįs mano kaliošai Kp. Ale toj nauja kepurė tai jau nelį̃s an galvos Vs. Adata labai plonutė – siūlas nelįs Rm. 4. Ktk būti gerai valgomam (esant apetitui): Tas kumpis labiau lenda – kaip tas medus Šd. Sausas valgis nė lį̃st nèlenda Srv. Duonelė, kad ir ašakota, lenda, lyg būtų su medum aptepta Všk. Man šiandie kažkodėl valgymas visiškai nelenda Jnšk. Kad užkandas geriaus lįstų, gerkles gėrimais vilgė LTI41(Bs). Padirbus leñda užvalgyti Ėr. Atsikėliau, neliñdo valgyti An. Kad gardu viskas, kad lenda, kaip už ausies! Pc. Valgis nebetelpa, degtinė nebelenda Žem. ^ Leñda, nei sudieu nesako (apie gardų valgį) Ėr. 5. SD31 brautis, veržtis, eiti kur: Lįsì nelįsì – vis tiek neleisiu Ds. Stui, nešvankėli, nelį̃sk, kur lį̃sti netinka K.Donel. Nemato pavojaus, o lenda kaip mažas vaikas Jnš. Sušalęs nelį̃sk į ugnį – susirgsi Rs. Nelįsk arti prie šunies, dar įkąs Rm. Neik prie mašinos, gali ranką įkišt, nelįsk, kur nereikia Jnš. Turbūt sviete vietos neradai, lindęs čia į tą peklą, mūsų dvarą Žem. Vištos leñda lesti Ėr. Gal perekšlę vištą turi? Mano neleñda perėt Klt. Kur jo galva buvo lįst tokion vieton? Ut. Varai – tai čia liñdus [karvė], tai čia (neina tiesiai) Rs. Pirma tėvo nelįsk: niekas nepagirs, o papeiks kiekvienas TŽIII377. Kaip neleisi, jei par pagalį leñda Krš. Ko čia lendi kaip musia an medų! Ds. Ar sakai, ar nesakai, vis lenda ir lenda kaip šuva KrvP(Vl). Kaip bulba leñda per arimą (apie mažą vaiką) Lp. Lenda kap smala Lp. Lenda kaip akis išdegęs LMD. Pats lenda bėdai į nagus LTR. Jie lenda kakta kaip tas jautis – pamato kalnelį ir mauroja Krkn. Šen liñdęs, ten liñdęs – bene briaukšterės kas par nosį Plt. Lenda kaip (kap Kt) kiaulė į bulves Rs. Lenda kaip kiaulė žirniuos Krč. Leñda kaip kiaulė per akis Gg. Neturi gėdos, lenda kaip kiaulė kitiems už akių Jnš. Nespėjo išlipti iš lovos, ir lenda kaip paršas prie stalo Jnš. Lenda kaip vagis in lašinius Nč. Lenda (painiojasi) kaip šuva po kojom Ėr. ^ Su savo banda (dial. bandu), kur noriu, tę lendu Lš. Še mušk, še nelenda VP44. ║ pasidėti, rasti vietą: Po tokios gėdos nežino, kur lį̃sti (dingti) Jnš. Kur toks žmogus tura lį̃sti, nieko nemokėdamas dirbti? Vvr. 6. kištis, dalyvauti (kur nereikia): Lenda ne į savo reikalus Prn. Nebūt liñdęs an tas muštynes, nebūt pats gavęs Ėr. 7. kibti, įkyriam būti; įkyriai meilintis: Vaikas taip pristojo ir lenda kaip musės prieš lietų Jnš. Grasink jį nuo savęs, kad jis nelįstų prie tavęs J. Ko in mane lendi? Nelįsk! Lp. Pasižabojo vaikinas, pri Marikės lį̃sdamas (gavo vesti) Rs. Prigavai mane, sutrypei gyvenimą, tai ko dar lendi? P.Cvir. Kad ir tos mergos leñda smirdėdamos (labai kimba prie vaikinų), o paskui graudoja Ob. 8. lipti, kopti: Diedas lindo per pupą ir inlindo dangun Arm. Lįsk ant arklio ir jok Dv. Leñd (lįsk), Maria, vagonan, ko stovi! Švnč. Reikė[jo] ant pečio lįsti – pečius kūrentas Pls. Lįsk iš beržo Žrm. 9. eiti, važiuoti: Likit sveikos! Aš jau lendù! Lzd. Lenda diedukelis giria, arklyną pasikinkęs Tvr. 10. dygti, kaltis: Diegai pinavijų iš žemės rausvomis galvutėmis lenda K.Bink. Mūsų rugiai jau lenda Krkn. Ką sakė apynelis, iš žemelės lįsdams? D16. Kad pradeda alksnio lapeliai lį̃sti – vijūnai neršta Plt. | Rauplės lenda iš kūno N. 11. dubti, klimpti: Čia labai žemė leñda – kai eini, kojos veliasi Jnšk. Visur šlapia, žemė leñda Ėr. Ant liūno leñda (liūnas nekelia) Rm. Kojos lenda purvynan Švnč. 12. tilpti, išsitekti: Viską, kas lindo į lagaminą ir turėjo bent kiek didesnės vertės, Marija Jakovlevna išsivežė A.Vien. Į tą puodą negalėtų tilpti viena tavo koja, tai kaip galėjo lįsti visas kūnas? J.Balč. Koks čia maišas, bene čia daug lįs! Žž. Kiek tan aruodan leñda javų? Dglš. Neliñdom visi į vežimą, tai likau namie Rdm. Avižos šiton šalinukėn nelį̃s Alv. Buvom keturiolika dūšių, stalan nelį̃sdavom Plš. Čia apie pusantro viedro gangreit leñda Brž. Kilion (į kilogramą) mažai pamidorų leñda Dglš. Nebèlendu į tuos kailinius Ėr. Ar būt daugiau kiaušinių neliñdę [po višta]? Klvr. Tas prisikrovė, kiek tik an vežimų lindo, ir važiuoja BsPIV11. Storas – ką tik per duris leñda Dkš. Kur jai leñda [valgyti] Ėr. Še butelį, galėsi ryt, kiek tik tau lįs Srv. Kur te tau tas ir miegas lenda! Skdt. ^ Aš giesmių mokėjau – tai maišan nelįstų (labai daug) Švnč. ◊ ãkys leñda ima pavydas žiūrint: Leñda visiem ãkys an mano telyčią Trgn. diedaĩ leñda į kampùs temsta: Jau diedaĩ į kampùs leñda Gs. gróbas leñda į gróbą; S.Dauk labai norisi valgyti: Bičiuli, valgyti didei noriu – grobas į grobą lenda BsPII13. į akìs lį̃sti 1. būti įkyriam, įgristi: Nelį̃sk man į akìs! Dkš, Rm. Kaip kuisis į akis lenda Rz. Ko lendi į akis kaip musė! Šmk. Turėčiau gėdėtis žmonėms į akis lįsti Jrk74. Aš nenoriu lį̃st akýsan Str. 2. rodytis: Prisisprogus (prisigėrus) pradeda šmėklos lįsti į akis Šts. 3. patraukti dėmesį: Tiesa ing akis lenda DP244. 4. apimti (apie miegą, snaudulį): Miegas į akis lenda Vlkv. Besėdant leñda miegas į akìs Pln. Pradėjo snaudulys į akis lįsti Dr. į gálvą lį̃sti 1. kilti mintyje, sąmonėje: Tos liūdnos mintys vis jam lindo į galvą J.Balč. Alkanam visi velniai į galvą lenda LTR(Zp). 2. duotis išmokti, atminti: Jam viskas gerai leñda į gálvą Rm. Į galvą niekas nelindo sp. Bet ar gali lįsti mokslas į galvą, kuri nuolat galvoja apie tai, kiek tėvas uždirbs, ką nupirks valgyti V.Mont. į sùbinę (į úodegą) lį̃sti menk. pataikauti: Pirma į uodegą lindo, o pasku nebenori nieko padėt Pkr. Lį̃sk lį̃sk jam į úodegą – pamatysi, kaip bus! Šln. Nelį̃sk marčiai į sùbinę – būsi nėko vieto[je] Krš. į žẽmę lį̃sti mirti: Mes jau pasenę, veik lįsime į žemę I.Simon. kíek leñda iki valiai: Čia jis galėjo rėkti, kiek jam lindo, bet jo niekas negirdėjo J.Balč. Gali kiek lenda skųstis B.Sruog. Visi buvo krūvoj ir galėjo kiek tik lenda išsišnekėti rš. Davė mušė, kiek tik jai lindo LB194. Paimk pantį ir duok, kíek tik leñda Rd. Miegu, kíek man leñda Ut. po óda (×po skūrà) lį̃sti įkyrėti, primygtinai ko prašant: Nelįsk man po oda, aš laiko neturiu Lš. Lįsk tu jam po skūra Lp. po velė́na lį̃sti mirti: Jei jau taip, tai geriau lįsti po velėna!.. J.Paukš. ubagaĩ leñda į kertès temsta: Ubagai į kertes lenda Plt, Grg. už akių̃ lį̃sti 1. užeiti priešais: Stok iš eilės, nelįsk už akių! Kn. Tose platybėse nėra ko kitam už akių lįsti Vaižg. 2. prk. norėti daryti tai, ką kitas anksčiau ketino daryti: Sakau sykį, sakau antrą: nelį̃sk man už akių̃ [prie vaikino], ka nepakliūni! Šln. \ lįsti; antlįsti; aplįsti; atlįsti; įlįsti; išlįsti; paišlįsti; papaišlįsti; nulįsti; palįsti; padlįsti; parlįsti; perlįsti; pralįsti; prilįsti; sulįsti; papasulįsti; užlįsti

lįsti sinonimai

Ką reiškia žodis lūdas? Visi terminai iš raidės L.

Draugai