liūliuoti reikšmė

Kas yra liūliuoti? liūliúoti, -iúoja, -iãvo, liuliúoti K 1. intr. banguoti, vilnyti, siūbuoti: Ant vandens vilnys liūliúoja J. Ežero skaisčios bangos liūliavo žaliu smaragdu Mair. Čia vakar žūdavo dėl vandens stokos augmenija, o šiandien liūliuoja jūros sp. Liūliuoja, ringuoja, čiurlena upeliai per lygias lankas Plv. Bėga marios liūliuodamos, neš vainiką vingiuodamos JV78. Naktį jūrės liūliavo, dieną rožės žydėjo JV32. Dūmai liūliuoja pažemiu TDrIV297(Prng). | Kaip mane vežė vieškelėliu, javeliai liūliavo LTR(Kdn). Prieš mūsų akis pakalnėje liūliavo melsvas miškelis rš. Iš jo mat darbinykas – liūliuoja kaip mendrelė – bet tik diena prastumt An. | refl.: Vanduo liūliúojas [jūroje] Lkv. 2. intr. dideliam būriui, dideliu būriu judėti, eiti, būti kur: Einam gi, liūliuojam bobos, po septyniasdešim metų turėdamos Rš. Aikštėje liūliavo tikra jūra žmonių galvų rš. | Jis sumišusiomis akimis apžvelgė visų išėjimų link liūliuojančius savo parapijonis rš. | Aplinkvisada bernų tik liūliúoja Ml. Dūmų lig žemei, net liūliuoja Sdk. Jų žemė liūliavo varlėmis BPs105,30. 3. intr. būti bangų supamam, plūduriuojant sūpuotis: Liūliuos liūliuos plunksnužėlės ant jūrelių marelių JV825. Ant to upelio, ant to srauniojo liūliuo[ja] juodas laivelis JV1083. Neverk, dukryte, gavai gražų bernelį: laive sėdėsi, laive liūliuosi, žuveles begaudysi (d.) J.Jabl. Vai čiučiuos, liūliuos mano vainikėliai vis viršuj vandenėlio FM. | refl.: Ant bangų liūliuojas gulbių pulkelis rš. ║ supantis plaukti: Jūrėms marelėms su laivužiu liūliuosim N117. | prk.: Gyvenimas tekėjo jiedviem, kaip sapnai sapnavos, kaip svajonė liūliavo V.Krėv. 4. intr. būti išsiliejus, tyvuliuoti: Liūliuoja ežeras Lp. Kaip ežeras liuob liūliúoti vanduo Klk. Rytą atsikeliu – gi visos [upės] liūliúoja Dkš. Dirvose vanduo liūliúo[ja] Kv. 5. tr. supti (dainuojant migdančias dainas), čiūčiuoti, migdyti: Niekas taip švelniai nemoka kūdikio liūliuoti, kaip lietuvės rankos S.Nėr. O aš tave liūliuosiu savo giesmėmis J.Balč. Nesupk kūdikį tylomis, liūliúodamas supk, liūliū, liūliū J. Ji mane liūliavo margajam lopšely, ji mane nešiojo ant baltų rankelių LTR. Išgirstu – jau liūliúoja tos laumės vaikelį (ps.) Lnkv. | Svaigi mergelių daina liūliavo mane į miegą rš. Vienodas garlaivio čiuksėjimas liūliuoja mane miego J.Bil. Po nemiegotos nakties, malonių minčių liūliuojami, ramiai galvomis linguojame rš. liūliúojamai adv.: Puošnusis vežimėlis, tyliai supdamasis, liūliuojamai rieda, ir vaikas saldžiai miega J.Dov. | refl. tr.: Tėvas sūnelį auginosi, šilkų lopšelyj liūliavosi KrvD261. 6. tr. supti, linguoti: Supa, liūliuoja bangos valtį, mėto ją, grąžo, o tu, atsidavęs jų valiai, guli aukštielninkas A.Vien. ║ vežti supant: Kas jos (karietos) nematė tais laikais, anose smagumo gadynėse, beliūliuojant vieškeliais vyskupą P.Cvir. 7. intr. liumpsėti, linksėti: Liūliúoja žemė pasruvusi, kad eiti J. Kur liūliuojanti žemė, ten apačioj yr vandensmmiltis Skdv. 8. intr. linguoti, dribsėti iš riebumo: Eidamas žmogus riebus, paršai nupenėti liūliúoja kaip kosena, t. y. juda raumens, lašiniai J. Liūliúo[ja] eidama, pilvu varina Rt. Mėsa riebios karvės liūliúo[ja], kad eita J. ║ linguojant, palengva, sunkiai eiti: Tai kur liūliúoji? Ds. 9. intr. tinginiauti, dykauti: Svietelis lauke kap bitės darbe, o tu liūliúoji Arm. \ liūliuoti; atliūliuoti; įliūliuoti; išliūliuoti; nuliūliuoti; paliūliuoti; parliūliuoti; perliūliuoti; praliūliuoti; priliūliuoti; suliūliuoti; užliūliuoti

liūliuoti sinonimai

Ką reiškia žodis liūliuotis? Visi terminai iš raidės L.