maišas reikšmė

Kas yra maišas? 1 maĩšas sm. (4) 1. SD402, R sulenktas ir iš šonų susiūtas keturkampis audeklas, popierius ar kitkas biriems arba smulkiems daiktams laikyti: Išplyšo maišaĩ, reikia naujų Ėr. Išdykink maĩšą, noriu rugių prisipilt ir nuvežt ant turgų parduot Rm. Keturiais pūrais maĩšas J.Jabl. Pilnas maišas kaip akis, sunkiai beažriši Ds. Šuo maišè burzda, kruta J. Jūs maišè gyvulių ir nelaikot Gs. Insodinsim maišañ, ažurišim, nunešim upėn AruP97(Dv). Supyliau visus maišùs į rugius (visus maišus rugiais užėmiau) Dr. Dabar aruodas maišè (tik maišas javų tėra) Ds. Įsakė maišus jų pripilti javais BB1Moz42,25. Surėžei maišą maną DP577. Atėjome top maišóp DP577. Ašutine ir maišù apsivelka DP586. ^ Padarysim iš tavęs skylėtą maišą (sušaudysime) rš. Atrišk savo gudrybių maišą (parodyk gudrumą) ir surask būdą man išsigelbėti nuo mirties ps. Pila kap iš maĩšo (smarkiai lyja) Plv. Tai verčia sniegą – kap iš maĩšo Lp. Tūrėjo tūrėjo šaltis; bet kaip atšilo, tai viskas kaip iš maišo išlindo Žem. Juokavimai jai kaip iš maišo biro Žem. Tarsi iš maišo pradeda birti tėvo giminės I.Simon. Kaip iš maišo išlindo (netikėtai ką gavo) Kdn. O tamsis, o tamsis tos nakties – nė žvaizdžių, nė gaidžių, i dangus kaip maĩšas Grg. Viskas eina kaip par kiaurą maišą Trš. Ar dar neįlindai į maišą (neištekėjai)? Kair. Tyli kaip maiše (nieko nesako) Kp. Kur maĩšas, tai ne kišenius Pkn. Pradės kalbėti – nei su maišù neužkiši Skd. Nuėjo maĩšo ir pats pragaišo Drsk. Užsidenk su maišù, nebebus baisu Lnkv. Baisu – apsigaubk maišù Km. Nedėk į kišenę, ba nepareis nė į maĩšą Bsg. Ylos maiše nepaslėpsi S.Dauk. Perki katę maiše (nematai, ką perki) Pnd. Kas pirmiau į maišą, tas paskiau iš maišo Dkš, Vdžg. Dvi katės vienam maišè pjaunas (du piktu nesutinka) Krž. Tuščias maišas nestovi stačias Sim. Eini su tuščiu maišu vėjų gaudyti (apie beprasmį darbą) LTR(Šmk). Maišu vėjo nepagausi LTR(Grk). Ubago maišas be dugno LTR. Kiauro maišo nepripilsi Trgn, Btg, Nj. Šviesos maišañ nepasemsi Lp. Inkišei maišan ir savo dukterį (blogai išleidai) Ds. Ne mietu susijuosi, ne maišu pasiremsi LMD. Maiše gimęs, užpečky augęs, ką žinos (apie menkai teišmanantį, žioplą žmogų) NžR. Miške gimęs, maiše krikštytas NžR. ║ Dv storas maišinis audeklas: Iš pakulinių siūlų audžia maišus Rm. 2. ko nors kiekis, esantis šioje talpoje; pripildyta, pilna toji talpa: Pirkau maĩšą javų Prn. Penkis maišus bulvių pasodinom Vlkv. Gal du maišiukù rugių nuvešim Ėr. Vienuolika maišelùkų bulbų sukasė Lp. Pasiėmė tokį didelį maišą, ka ledva paneša Šll. Padėjo jis man pakelti maĩšą J. Jei tu man prižadi gaidžių maišą, aš tave išgelbėsiu S.Dauk. ^ Nukrito kap pelų maišas Šn. Ne pinigų maĩšas, kas jį ims Gs. Neša laukan maišais, o iš lauko vežimais (sėja ir derlių ima) Švnč. Miškuose grybų tiek, kad žmonės maišaĩs neša Jnš. Vilnų maišaĩs (daug) turim Gs. 3. prk. daugybė, apstas: Bus maĩšas klapato Dv. Reik maišus kantrybės turėt su tai močiute Gs. 4. prk. šnek. apie nevikrų, dramblotą, sutukusį žmogų: Sunku tokiam maĩšui ir pasijudint Rm. Jam sunku bėgt, itokiam maišẽliui Arm. 5. kalvės dumtuvių dalis: Iš maĩšo dumia, vėją daro Aps. 6. prk. visiškas priešo dalinių apsupimas: Vis giliau tempė vokiečius į maišą rš. | Kad nepakliūtų į jų maišą, jis aikštėje į minią įsimaišė V.Mont. 7. žr. maišelis 5: Paukščiui ieškant maisto vandenyje, jo plaučiai gauna orą iš oro maišų rš. Vaistai iš junginės maišo patenka į akies vidų P.Aviž. Kai kada [graužikai] turi skruostų maišus, kuriuose gali nešioti ne tik maistą, bet ir medžiagas lizdui krauti EncIX555. | Širdies trauma taip pat gali būti širdies maišo uždegimo priežastis rš. 8. po akimis padribusi oda: Veidas išpurtęs, paakiuose privandeniję maišai J.Balt. Jo veidas buvo pageltęs, po akimis nudribę maišiukai rš. 9. Kltn toks liaudies žaidimas, dainuojant „mūsų maišas pakulinis, trinytai išaustas…“. ◊ áukso maĩšas menk. turtingas žmogus: Jis yra kvailas, nuobodus vyras, aukso maišas rš. bar̃nių maĩšas barnininkas: Tokio bar̃nių maĩšo kito nėra Skr. gandų̃ maĩšas paskalų nešiotojas: Siuvėjatikras visokių gandų maišas rš. gyrų̃ (pagyrų̃) maĩšas kas labai giriasi, pagyrūnas: Matos, kad Vilius toks gyrų maišas I.Simon. Jis labai didelis pagyrų maišas J.Balč. į maĩšą dė́ti laikyti lėtu, nepatyrusiu: Nė víeno į maĩšą nedė́k: visi velnių priėdę Krš. į maĩšą įkìšti [ir užrìšti] apgauti, gudrumu įveikti: Pamokytas – į maĩšą tokio neįkìši Pvn. Tą kvailį Cinoką Baltaragis į maišą įkišo ir užrišo Žem. Jautis yra kur kas storesnis už lapę, o vienok lapė jautį į maišą įkiš ir užriš Blv. juokų̃ maĩšas kas mėgsta daug juoktis: Tikras juokų maišas: kad pradės juoktis, tai to krekenimosi! Grž. [kaĩp šlapiù] maišù treñktas (mùštas) nevykęs, nenormalus; kvailas: Sako, jos ir vyras maišù treñktas Zr. Kažkoks keistas, kaĩp šlapiù maišù treñktas Jon. Maišu muštas Dglš. kiáuras maĩšas apie nepasotinamą žmogų, besotį: Jis toks kiáuras maĩšas: duok ir duok, ir vis jam pareis, vis stalą nudykins Jnšk. Bene kiauras maišas ir esi, kad tavęs negal prisotinti Brs. Kur tau i lenda kai kiauram maišui! Jnš. ×kolỹtos maišẽlis pagyrūnas: Ką tas kolytos maišelis – jis tik save giria Slnt. ligų̃ maĩšas Blv, Skr nesveikas, nuolat sergantis žmogus: Ištekėjo už tokio ligų̃ maĩšo – serga ir serga Prn. maĩšą pakratýti; Žem daug pinigų išleisti. pelų̃ maĩšas nevikrus, sudribęs, niekam tikęs žmogus: Jis tikras pelų̃ maĩšas Skr. šikšnìnis maĩšas menk. pilvas: Ben pagelbėti uogas skabyti gali, tik ne į šikšninį maišą Pln. šlapiù maišù mùštas visur buvęs, prityręs: Anas šlapiù maišù mùštas Arm. tinginių̃ maĩšas tinginys: Tai tinginių̃ maĩšas! Skr. tùščias maĩšas 1. niekų kalba: Tùščias maĩšas, neverta jos klausyt Gs. 2. menkniekis, niekai: Ginčijasi dėl tuščio maišo Vlkv. Už tuščią maišą nesbarkit! Lp. žinių̃ maĩšas BŽ71 kas daug žino, žinovas.
2 maĩšas sm. (4) maišymas: Kieno dabar maĩšas: ar tavo, ar jo (kas dabar kortas maišo)? Grž.
3 máišas sm. K; R žr. 1 maišė 1.

maišas sinonimai

maišas antonimai

maišas junginiai

  • kaip maišas, pašto maišas, tinginių maišas
Ką reiškia žodis maišasiuvis? Visi terminai iš raidės M.