mama reikšmė
Kas yra mama? mamà sf. (4), mãma (2) K motina (vaikui): Da nesimato mãmos pareinant Ėr. Mano mamõs mamà pasakojo, kad čia buvo dvaro laukai Brt. Stokit, sūneliai, stipriais medeliais, aš, jūs mamelė, liksiuos eglelė BsPIII320. Ant ko manę ženklini, kad mamyte vadini? KlvD24. Mamyčiùke, pabūk namie! Gs. Mano mamùtė atvažiavo J. Tu, jaunikait, tau bus palikti mielą savo tėvutį, mielą mamutę BPII409. Manip mamùtės nėra, an mane niekas nepasbars Lz. Mamutyt, neik! rš. Tamošėli, pasilik sveikas ir neužmiršk mamulės Ašb. Man paliepė mamulytė anksti rytą keltis RD1. Bene mūsų tetušėlis iš karčemos grįžta. Mamulyte, bėdulyte, kur mes bėgsim?! (d.) Ppr. Dar gaideliai negiedojo, kaip mamužė kėlė KlpD18. Budin mane mamuželė KlpD5. Ne mamužytė man kraitužes suklojo RD169. Mano mamáitė buvo tris metus jaunesnė už tėtáitį Rg. Tėtai, màmait! eisiu vagis sugaut Jrk129. Mamaitelė Šts. Sūnus sako: „Mamale, ko tu čia sėdi“?! BsMtII230(Klp). Dėkui, jauna mamìke! LB79. V. Kalvaitis vienai mamai mažybinių lyčių per 40 yra surašęs, pvz.: mamaitė, mamulė, mamulytutė ir net mamaitužužėlė, mamužytėlužėlė rš. ^ Jis tau ne tėtė, ne mamà (svetimas) Kt. Mamõs nerasi nuvažiavęs (nebus, kas globoja) Trgn. Kad ir py juodos putrelės, kad tik py mamelės Dov. Tarpu dvie mamų tai vis vaikas be nosės LTR(Slk). ║ žmona, pati (taip vyras vadina žmoną, turinčią vaikų): Mama, ką tu manai? – kreipėsi jis į žmoną I.Simon. Muno mamà pikta, ale karakterio gero Štk. ◊ mamõs sūnẽlis lepūnas: Mes su tavim geriau pasiruošėm už tuos baltarankius, už ponaičiukus, už mamos sūnelius rš.
mama junginiai
- Mama (upė)