mauroti reikšmė
Kas yra mauroti? 1 mauróti, -ója, -ójo 1. intr. Sb, Kri, Plk stipriu balsu būbauti; bauboti, riaumoti (apie galvijus, lokį): Toli maurojo iš ganyklų varomi galvijai rš. Staugė prie būdų pririšti šunys, gurbuose klaikiai maurojo galvijai A.Vien. Mūsų jaučias, pamatęs jūsų dvylį, kad ėmė maurót, kelmus draskyt, net išsigandau Kp. Jautis mauródamas kupstus raulioja Krkl. Pamatęs svetimą žmogų, Laukis įsireižia ir ima mauróti Gs. Kalbi per nosį, lyg kad meška, braukdama avižas, mauroja rš. Meškytė maurójo, vilkelis raudojo (d.) Vrn. ^ Veršiu nebliovęs, jaučiu nemaurósi Jnš. Eina meška maurodama, baltas pusnis pustydama (girnos) An, Tj. Juodas veršis už miško mauro[ja] (griaustinis) LTR(Krtn). 2. tr., intr. prk. storu balsu, garsiai kalbėti, dainuoti, verkti: Ką tas senis tau maurójo? Šk. Bernai suėję maurója (negražiai dainuoja) kaip jaučiai Ėr. Maurók maurók kai karvė (žliumbk) Sdk. 3. intr. prk. staugti, kaukti: Laukuose maurojo baisi audra rš. \ mauroti; atmauroti; įmauroti; išmauroti; numauroti; pamauroti; parmauroti; sumauroti; užmauroti
2 mauróti, -ója, -ójo, maũroti, -oja, -ojo 1. intr. eiti, važiuoti, bristi klampia vieta: Maurók dabar, žmogau, po tokį purvyną Tr. Mašina viena iki gelžkeldvario (iki stoties) maurojusi BzF140. ║ valkiotis; Ko mauróji kai dvylius par kaimą? Rs. 2. tr. rausti, versti: Jautis su ragais žemę mauró[ja] Prk. 3. intr. Mrc, Žmt daug ir negražiai valgyti, ėsti: Mauróji kaip kelias dienas nevalgęs Ssk. Jis maurója ir maurója kelintą valandą ir vis dar alkanas Gž. Jeigu jau atsisėda prie stalo – maurója kaip jautis Jnš. \ mauroti; apmauroti; atmauroti; įmauroti; išmauroti; numauroti; parmauroti; primauroti; sumauroti; užmauroti
3 mauroti, -oja, -ojo žr. mauruoti.