naikinti reikšmė
Kas yra naikinti? naikìnti, -ìna, -ìno tr. K, náikinti, -ina, -ino Ėr, Grv 1. daryti, kad žūtų, išnyktų, nebebūtų: Tą turtą, kurio negalėjo pasiimti su savimi, degino ir naikino A.Vien. Ugnis naikino viso paežerio namus M.Valanč. Musių jagu nenaikintum, tai ir akis išdraskytų Sb. Náikina briedžius Mrc. Šarkos kiaušius gera – reik naikìnti Štk. Organizavos naikinamieji batalionai, liaudies apsigynimo pulkai rš. Lietaus palyja, gal baigs sniegą naikìnti (nuleisti) Jnšk. Mirtis tą jo geidimą prislėgė savo viską naikinančia ranka LTI88. | Jis naikina (verčia niekais) puiką, o paaukština pakarną MP89. ^ Amžius piktą naikìna, gerą tobulina Pln. | refl.; Sut: Didieji miškai pradeda náikintis (nykti) Mlt. Dar̃ jau naikìnas peludės Rdš. 2. daryti nebegaliojantį, atšaukti: Įstatymus, potvarkius naikìnti DŽ. Naikinti ir mažinti mokesčius sp. 3. M siaubti, niokoti: Kraštą naikìnti NdŽ. ║ skurdinti: O gaspadorių naikina vaikai, pati ir šeimyna (d.) Nm. 4. valgyti, ėsti, gerti, kol nebelieka: Viena ranka renka uogas, o antra naikìna: ėda, imlió[ja] J. Bėriui sekėsi naikinti šieną sp. Tai čėsai virto – ir seni, ir jauni degtinę naikìna Mrj. Aves náikina žolę Pb. \ naikinti; apnaikinti; išnaikinti; nunaikinti; panaikinti; pranaikinti; prinaikinti; sunaikinti; užnaikinti
naikinti junginiai
- (su)naikinti, (su)griauti, atrinkus naikinti