nardyti reikšmė

Kas yra nardyti? 1 nárdyti, -o, -ė K, nardyti, -yja, -yjo K 1. tr. SD253 gramzdinti į vandenį, nardinti, plukdyti: Ans šunelius nárdė į vandenį J. Vieną kartą apkrikštytus tenenardai DP255. | refl.: Jau tatai jam nė trupučio nepadės, norint nardytuos teip dažnai, kaip patmalų ratas DP255. 2. intr. SD195, R385, K plaukti pasinėrus; plaukiojant tai pasinerti, tai vėl iškilti: Tamsiose gelmėse nardė žuvys rš. Aš benardysiu siera žuvele LTII537. Antis murkt, murkt po vandenį – nárdo J. Būčiau sau benardąs kai narūnelis, būčiau bežydėjęs kai bijūnelis (d.) Vdk. Nenardyk, antele, giliam ežerėly, negraudyk širdelę jaunai našlaitėlei LTR(Zp). Plaukia gulbinas nardydamas, neš vainiką ant sparnelių JD725. Ten krykštė, nardė raiba antelė malūno vandenėlyj BsO28. Antele beplaukysiu, dugnužiu benardysiu JD51. | prk.: Kepurė nardo po krūmalius, o kas eita, nematau Šts. Laikraštininkui tenka nuolat nardyti visuomenės gyvenimo verpetuose rš. Išsineria iš kasdieniškojo gyvenimo smulkmenų ir nardo savo svajonėse kaip žuvis vandenyje T.Tilv. Vėl dalgiai nardo po rugius, stiprių pjovėjų rankų valdomi sp. ^ Brangi žuvis nenardo visų akivaizdoje PPr171. | refl.: Antys moka ir puikiai nárdytis Kp. Laukinės antys nárdos OG31. | prk.: Skandinas ir nardos tose nedrąsybėsa MP78. 3. intr. murgdytis po vandenį, purvą: Tekiniai nárdo purvuose J. | prk.: Dvasia nečystoji nardo kaip kiaulė purve visokio kūniškumo DP114. 4. intr. greitai vaikščioti, bėgioti, važinėti, landžioti šen ir ten: Po krautuves nardė pirkiniais nešinos šeimininkės ir prisipirkusios bėgo, skubėjo į namus pietų virt A.Vien. Padavėjos nardė tarp staliukų sp. Karvės po dobilus nárdyte nárdo Skdv. Gatvėmis nardo automobiliai sp. Ko tu čia nárdai (kišiesi)? K. ^ Ruda pelytė patvoriais nárdo (šaudyklė) BsM. | refl.: Škač, ko čia nárdais! Sdb. 5. intr. vikriai skraidyti: Virš galvos sugrįžę pempės nardo rš. Apie jos smailų bokštą nardė kregždės rš. 6. refl. landyti (šokant figūras): Dvi pori nárdysias (nardysis), o keturias į kerčias pastatys (kadrilių šokdami) Ub. Manai, ka sena, i nešokau, i nenárdžiaus Užv. \ nardyti; išnardyti; išsipanardyti; nunardyti; panardyti; prisinardyti
2 nárdyti, -o, -ė 1. tr. sąnarius sukinėti, narinti: Kaulus nárdau, t. y. sukinėju, laužau J. Pirštus nárdo atsisėdęs be darbo Šts. | refl.: Ryna, kad žandai nardos Ggr. 2. refl. lankstytis, mankštintis: Nardyties, laužyties nora kaip biesukas Krš. 3. tr., intr. kelti, riesti aukštyn: Ne, čia ne Juzienė eina: ji galva nárdo, o ta ne Šmk. Galvą nárdydama (pasipūtusi) drąsiai eina Grd. Linksmas arklys su galva nárdo, o liūdnas kinkuo[ja] Rt. Aš važiavau per laukelį, žirgas galvą nardė LTR(Žg). 4. tr., intr. sukinėti, vartyti: Tai smarki boba: tik akim nárdo, tik vilio[ja] tuos vyrus Jrb. 5. tr. kelti į viršų, narinti (akis): Mirštąs akis nárdo J. Jonas jau nardo akis – mirs Dr. 6. tr. kilpa užneriant gaudyti: Prisitaisydavom iš dratelių kilpas ir nardydavom lydžius Lnkv. 7. tr. nerti, megzti: Esu nárdžiusi daug tinklų, nertinių Trk. \ nardyti; išnardyti; nunardyti; panardyti; sunardyti

nardyti sinonimai

Ką reiškia žodis nardytojas? Visi terminai iš raidės N.