noris reikšmė

Kas yra noris? 1 nóris sm. (1) 1. žr. noras 1: Kas tai do nóris keltis – kad varo, tai reikia Azr. 2. žr. noras 3: Liepiau, ir daryk, ba mano tokis noris Dg.
2 nóris conj., nórįs FrnW, norį̃s FrnW 1. SD1, R402, MŽ362 žr. 1 nors 1: Nebeklausysiu tavęs, noris kuo didžiausiai mane viliotumi M.Valanč. Bet noris pačios giminės išgaišta, vienok jų raštai paliekta S.Dauk. Jie ir netikės, norįs kas iš numirusiųjų pasikeltų Ls. Motina prasijuokė, noris dar ašaros nebuvo pradžiūvusios I. Noris ir visi pasipiktintų iš tavęs, aš niekados nepasipiktinsiu Ch1Mt26,33. Noris turėčia ir mirt su tavim, neužsiginsiu tavęs BtMt26,35. ^ Noris medumi teptumi, vis degutu dvoks S.Dauk. Noris ubagu mirsiu, bet numų neužmiršiu S.Dauk. 2. žr. 1 norint 2: Kiekvienas, kursai įeit ing vidutinį priesienį nepavadintas, noris vyriškas, noris motriškas, dekretas jo yra užmušt jį ChEst4,11.
3 nóris prt., norįs žr. 2 nors: 1. Nóris biškį duok pinigų J. Vaikeli, iš tų piningų noris kelis vargdienius suramink Tt. Aukštus kalnus kasus, noris pasilsėčia, aš savo mieliausią pas save turėčia (d.) Nm. Vienok ėjau toliau su ta vilčia, jog norįs vakare dasigausiu į kokią karčemą rš. 2. Gavusi nežadėtą, noris bėk ir iš svieto S.Dauk. Dievas griešnykui atleidžia noris didžiausius nusidėjimus brš.

Ką reiškia žodis norisjen? Visi terminai iš raidės N.