nosis reikšmė

Kas yra nosis? 1 nósis sf. (1) 1. uoslės organas: Ilga, kumpa, buki, smaili, plokščia, užriesta nósis KII86. Jo nosis drūta, lūpos storos Ėr. Kvėpuoja pro nósį DŽ. Ir teip visa suminša, vėjeliu praskysta, kad nei nosis šių kvapų visų nepažįsta A.Baran. Nejaučiu, kad nosis varva Ėr. Nori klausti sveikatos, žiūrėk į nósį J. Tytuvėniškiai buvo beuždarą duris kitiems žmonėms prieš nosis J.Jabl. Tiktai traukiniai ūžia vienas po kito pro pat nosį I.Simon. Kad ėmiau kiaules penėti, ėmė visos nosim griuvinėti DvD422. Jei nosį niežti, išgirsi naujieną (priet.) LTR(Nj). Nosis kaip už trečioką agurkas Žem. Akys kaip šakės, nosis kaip tošis, dantys kaip vargonai LTR(Šd). Nosutė kaip puputė Tat. Kalba nósis sukišę abudu Ps. Jie guli nosims susirėmę (d.) Nm. Iš nósies (veido) merga nešpėtna Jnš. Surinkdavau visas nuotraukas, kur mano nósis Pn. Skarelė nosiesp SD27. Ir įkvėpė jam gyvą dvasią jo nosina BB1Moz2,7. | prk.: Grįšime senuoju vieškeliu pro mažus, nosis į žemę sukasusius namukus P.Cvir. ^ Gražus: tarp akių nosis PrLXVII7. Besimylėdami nosį nukando (akyse draugas, už akių priešas) B. Ne valug nósies taboka Bsg. Pagal burną ir nosis Mrj. Džiaukis iš aklo turgaus su nosia (negavęs per nosį) išbėgęs Alvt. Aukščiaus savo nosies neiššoksi Tsk. Už didelės nosies turgaus nemato LTR(Vrn). Akių pasiklausk, nosis parodys Šn. Terp dvie močių vaikas be nosies (apleistas) An. Ant nosies neparašyta, negalėjau žinoti, kad jis vagis Jnš. Tik nósis kėkso (labai sulysęs) Dglš. Ko tu čia nósį užkoręs (klausaisi suaugusių kalbos)?! Lp. Įsikišk į nosį savo raktus (turėk sau) Žem. Papūsk į nosį! – murmėjo pati Žem. Ir mano nosy dvi skylelės (ir aš išmanau) LTR. Viesaitis biesaitis, ažrietęs nosáitę, brunkšt beržynelėn (rogutės) Dkšt. Tiesutės, liesutės, riestos nosiutės (rogutės) LTR(Švnč). 2. ppr. pl. nosies ertmė, nosiaskylė: Arklys visuomet kvėpuoja pro nosis rš. Dešra jau gulia padėta, ir skanus kvapas į nósis kimba Jrk74. Ko narni par nósį! J. Kalba par nosį, negalima ir suprast Užp. Balsę ę, jei po jos yra n, skaityk par nosį S.Dauk. Išgėrė karšto pieno su cibuliais, ir atkišė [nuo slogos užgulusią] nosį Ėr. Sloga, matyt, dar tave nepametė, kad taip kalbi į nosis Lkč. Argi ji į nosis šneka? Skr. Kažkoks greta jos stovėjęs jaunikaitis purkštelėjo per nosis, o paskui jį prapliupo juoku ir kiti A.Vien. Nosis tur ir negal suuosti Mž463. Į nosis uksuso su druska pilkiat M.Valanč. Išsivalyk savo nósis, kad nekliurksėtų Ds. Par burną ir par nósį kraujas trūkęs Dgč. Karvelis ne višta: jis kai geria, tai snapą į vandenį net iki nosų skylelių įkiša Gl. 3. gyvulio, paukščio ar vabzdžio galvos atsikišęs galas; šnipas, snapas: Reikia kiaulei nósin dratą įvert, kad neknistų Sb. Nosis elefanto SD342. Bacionas (gandras) turi nósį ilgą Aps. | prk.: Žolė bailiai kišo nosytes (daigelius) iš sugrubusios žemės rš. 4. atsikišusi į priekį smaili daikto dalis: Keli stiprūs smūgiai, ir valties nosis įsmigo į šlapią smėlį J.Avyž. Jo batai kietom nosim Lš. Nenumink vyžų nosies – bėgs vanduo į vidų Gdl. Laidytuvė su nósia (snapu pilti) Ad. An žagrės nósies ažsidėdo geležis Grv. Šita spynelė pagedusi: nósis persikreipus, tai ir neužsirakina KzR. Plaktuko noselė rš. 5. išskėstais pirštais ranka, pridėta prie nosies, rodoma kam nors sugėdinti: Marčiukas atsistojo, iškišo liežuvį, paskui, padaręs ilgą nosį, nubėgo namo I.Simon. ║ prk. gėda: Jam nósis Ob. Man būtų labai didelė nosis, kad aš šito uždavinio nepadirbč, o tu padirbtum Sv. ◊ ant nósies (būti) Ktk visai čia pat: Lytus jau ant nosies Žem. Juk naktis čia pat, ant nosies rš. Arkliui reikia pailsėti – vasaros darbai ant nosies rš. Nu, jam tai jau smertis visai ant nosies Č. ant nósies kabìnti išpasakoti: Ką pašnekate vienos, nekabýk visko vyrui ant nósies Dv. ant nósies krìtęs nuolaidus: Jos nebuvo ant nosies kritusios ir neliko niekam nieko skolingos I.Simon. ant nósies užkliū́ti kliūti, nepatikti: Kam užkliuvo ant nosies! Ėr. ant nósies užsipìlti prisigerti (svaiginamų gėrimų): Tas bernas, kursai šalia akmenio gulėjo, per daug brangvynio ant nosies užsipylęs, greit užmigo LTR. į nósį kìbti šokti į akis, prieštarauti: Tu girdėjai kur, kad bernas man į nosį kibtų! P.Cvir. iš po [pàt] nósies iš čia pat, čia pat esant: Iš po nósies pabėgo kiškis Jnš. Iš po pat nosies ir nutraukė (pavogė) Žem. Valdžiai piningus iš po nosies išbraukė Kel1863,38. kad tù (jū̃s) taĩp su nósia [bū́tum, bū́tumėt] Vrn sakoma nesutinkant su kieno žodžiais: Kad tu tep su nosia! Nei tu jo matei ten, nei nieko Vs. Kad jūs būtut su nosia, kap jūs išeisit (neišeisit)! Krok. kaĩp nósį nupjáutas nusiminęs: Aš kaip nosį nupjautas sėdžiu [išbartas] Žem. karãliaus nósis išvirta avies ar kiaulės užpakalinės kojos dalis per sulenkimą: Kai piemenaudami gaudavom karaliaus nosį, tai būdavo gardžiausias valgis Slv. kàs (kur̃) nuo nósies lìko (atkrìto) kas atliko, nebereikalingas: Kas nuo jų nósies lìko, tai ma[n] Gs. Tokią davė, kur jiems nuo nosies atkrito Žem. kàs táu (jùms) į nósį Žal kas tau (jums) rūpi, kas tau (jums) darbo: Ką čia veiki? – O kas tau į nosį! Srv. Kas jums į nosį, rūpinkitės savo reikalais! rš. [kíek, kaĩp] iš nósies burnõn (gerklė̃n) (žinoti, išmanyti) labai mažai, menkai: Ką tu žinai – iš nósies burnõn Ob. Išmano, kiek iš nosies gerklėn Km. lẽdo (ùbago) nósis ledo varveklis: Maži upeliūkščiai lyg gyvatukės išraižo kalnelių kepures, nuo stogų nutįsta ilgos ledo nosys rš. Dieną lašėjo nuo stogų. Rytais kabėjo pašalėse ilgos „ubagų nosys“ A.Vien. nė nósies neródyti (neatkìšti) neateiti, neužvažiuoti: Valentas toks puikus pasidarė, kad pas mus nė nosies nerodo J.Paukš. Jis dabar pas mus nė nósies neàtkiša Plv. ne nósin; ne nósį; ne po nósia (kas) nepatinka: Čia jam ne nosin, kad nepagiri Sld. Ne nosin buvo jam šito kalba Užp. Jam ne į nosį ta mergaitė – kad ir graži, neims Srv. Man ne po nósia šito merga Ds. ne tàvo (jū̃sų, jõ...) nósiai (nósia, nósim) ne pagal tavo (jūsų, jo...) jėgas, gabumus, išgales: Toks darbas ne tavo nosiai Žg. Nesiūk, tas ne tavo nosiai yra J. Kam kam žinot, tik ne tàvo nósiai Srv. Ne mergų nosiai vyrų darbas Jnš. Ne tàvo nósia nupirkt tokį namą Alk. Ne tavo nosim, vyruti, ją už žmoną gauti Vl. Bet argi jo nosim buvo karaliūnaičias gydyt LTR(Dkk). ne tokià (ne tàvo) nósia pranašesnis: Kaimynas ne tokia nosia, o pats dirba Plv. Ne tàvo nósia, ir tai dirba Trgn. nósį gáuti patirti gėdą, būti sugėdintam: Padavėjai tikėjosi labai nubausiantys, ir gavo nosį Žem. nósį įbèsti arti prisikišus žiūrėti: Langan kartais nosį įbedu rš. nósį įbèsti į žẽmę nuleisti galvą: Kokia ten kumelė – nosį įbedus į žemę, led tik gyva Bsg. nósį įkìšti (kìšti) 1. labai trumpam įeiti: Ir jis kai kada įkišdavo nosį į bažnyčią Rm. Neteisybė in tą žemę negavo nė nosį inkištie (ps.) Brt. 2. įsikniaubti: Nusibosta vis, įkìšus nósį, sėdėt ant knygų BM90. Atsisėdo ir įkìšo nósį į laikraštį (pradėjo skaityti) Jrb. 3. įsiterpti į kalbą ar šiaip į kokius reikalus: Ir įkišo savo nosį Šlv. Visai be reikalo tu čia tarp mūsų įkišai nosį Šlv. Aš tėvui sakiau nekìšt nósies Rš. nósis į nósį; nósis nósin; nósis su nósim čia pat prieš, kaktomuša: Aš susidūriau su juo nosis į nosį rš. Užsidūriau ant žmogaus nósis nósin Ds. Ėmė ir sustiko nosis su nosim su Maslausku BsPII300. nósį iškìšti (iš kur) trumpam išeiti: Jau kelinta diena tėvas neiškiša iš namų nosies rš. nósis ištį̃so prailgo: Ir nosis ištįso belaukant M.Valanč. Ir nosis ištįso bedirbant S.Dauk. nósį išvil̃kti išsigelbėti, pasveikti: Kažin ar aš išvilksiu nosį po tos operacijos Slm. nósį káišioti Srv; P.Cvir lįsti, stengtis viską pamatyti, ištirti. nósim keliùs badýti sėdint knapsėti (snaudžiant): Važiuoja snausdamas, nosim kelius bado LTR(Sb). nósį kélti (pakélti) pasidaryti išdidžiam, didžiuotis: Nosį aukščiaus savęs kelia LTIII461. Pažins, kas tai yra nósį kélt aukštyn BM92. Su jais negalima susišnekėti, visi nosis pakėlę rš. nósį kýštelti; Dkš pasirodyti, pasižiūrėti. nósį kìšti 1. Trgn lįsti. 2. Gs kištis (į svetimus reikalus). nósį kum̃pinti Brs šnairom žiūrėti. nósį nèšti išdidžiai laikytis, puikauti: Ta mūs kaimynė tai nósį nẽša Ss. nósis nuknãbo Tl nusiminė. nósį nuknabénti (nuknabìnti; J.Jabl, Šll, nuknarìnti, nuknẽbinti; rš) nusiminti, nuliūsti: Nuknabeno nosį it gaidžių nukapotas LMD(Mc). Nosį nuknabinęs, išvažiavo į Vilnių M.Valanč. Nuknabino nosį it gaidžių nukapotas VP35. Pagalvotum ir rastum išeitį – ko sėdi, nuknabinęs nosį! Sdb. Kodėl tamsta šiandie toks nuknarinęs? B.Sruog. nósį nuléisti nusiminti: Knapsos nosį nuleidęs J. Nieko negavęs, visai nosį nuleido Jnš. Kur eini nósį nuléidęs? Ign. nósį nušlúostyti (nušnỹpšti) pasirodyti gudresniam, sugėdinti: Kitas paėmė ir tau nušluostė nósį Jnš. Kas, kad jis nemokytas, ne vienam ir mokytam nósį nušlúosto Srv. Susirinkime kai viską pasakysiu, ką žinau, tai aš jiem gražiai nosis nušluostysiu Lkč. Dabar tai jų nósis nùšnypščiau Jrb. nósį pakabìnti (nukabìnti, pakárti) nusiminti: Eina nosį pakabinęs Ds. Parvažiavo nosį pakabinęs Ėr. Aišku, negerai atsitiko, bet nereikia nukabinti nosies sp. Po nepasisekimo nukabìno nósį Jnš. Eina nósį pakóręs Ign. nósį paknẽbinti Blv nusiminti, netekti nuotaikos, rodyti nepasitenkinimą. nósį paródyti labai trumpam užeiti, pasirodyti: Jis dabar pas mus nebeateina, bijo nósį paródyti Jnš. nósį patem̃pęs nepatenkintas: Nosį patempęs išėjo Žem. nósim pasirem̃damas (eina) verčiasi kuo pakliuvo, visko griebiasi: Kap nėr iš ko gyvent, tai eini ir nósim pasirem̃damas Vrn. nósį prakìšti LzP truputį kur išeiti. nósį prikìšti kištis ne į savo reikalus: Ji visur nósį prikišus Gs. nósį raukýti (paraũkti) rodyti (parodyti) nepasitenkinimą: Kai užsimeni apie priežadus, tai tik nósį raũko Sb. Tik pàraukė nósį Lp. nósį riẽsti (užriẽsti) pasidaryti išpuikusiam, didžiuotis: Jis per aukštai nósį riẽčia su tuo grojimu: mano, kad be jo niekas nepagros Jnš. Nosį aukščiau savęs riečia LTR. Eina nosį ažrietęs Ds. nósį sùkti (užsùkti) rodyti nedraugiškumą, užpykti: Puikinykai: menkai kiek, tuoj nosį suka Grž. Pro šalį einančiam nosį suka Grž. Matyt, Onelė nósį užsùko, kad neateina Šn. nósies tiesumù tiesiai, nežiūrint kelių nei takų: Eik nósies tiesumù Lkč. Ans važiuo[ja] nósies tiesumù, kur kliūna J. nósim žẽmę árti eiti svyruojant, griuvinėti: Pasigėrė, i nósim žẽmę ãria Vlkv. Atėjo raštininkas pas mane beveik nosimi žemę ardamas J.Dov. nuo nósies (dė́ti, sudė́ti) nuo asmens: Nuo nosies dar po penkkapeikį reikės dėti rš. per nósį negarbė, pažeminimas: Jam per nósį Gs. Jei tik kas biskį par nósį, i negerai (rodo nepasitenkinimą) Jrb. per nósį gáuti būti sugėdintam: Matai, gavaĩ per nósį, ir tiek Šn. Lindo ne į savo reikalus ir gãvo par nósį Jnš. po nósimi (kalbėti) negarsiai, neaiškiai: Apie tai dar per anksti kalbėti, – sumurmėjo po nosimi žmona V.Mont. po nósim (nósia) (būti) čia pat: Jau vakaras po nosim, o visa dar pakrika tebėra rš. Darbymetis po nósia Kt. sulìg sàvo nósim pagal save, pagal savo padėtį: Sulig savo nosim ir draugus pasirenka, o su mumis visai nesideda Gs. Jis visada sulig savo nosim nešasi – prasčiokam nesilenkia Gs. toliaũ sàvo nósies (nósies gãlo) nematýti (nežinòti) žinoti tik tai, kas vyksta čia pat, arti; apsiriboti savo siaurais interesais: Ar manot, gerbiamosios, kad gydytojui tai jau toliau savo nosies nieko nereikia žinoti? rš. Jie nemato toliau savo nosies galo rš. už nósies vedžióti (vadžióti) 1. valdyti pagal savo norus: Vadžiosi vyrą už nosies kaip veršį Žem. 2. piktnaudžiauti kito pasitikėjimu, apgaudinėti: Aš sakau, tamsta jau susižadėjusi su Geležėle ir mane tik už nosies vedžioji B.Sruog. Jis nesiduos kiekvienam už nosies vedžiojamas rš. žvãkės nósis; N žnyplės žvakės dagčiui gnaibyti.
2 nosis, -ė (neol.) adj. nosinis: Siaudžiai (priebalsiai) nosiai: n, m A.Baran.

nosis sinonimai

nosis junginiai

nušluostyti visiems nosis

Ką reiškia žodis noskamanis? Visi terminai iš raidės N.

Draugai