nubaigimas reikšmė

Kas yra nubaigimas? nubaigìmas sm. (2) 1. → nubaigti 1: Už nubaigìmą pjaut rugių jum gerai pamylėsiu Rm. 2. refl. → nubaigti 3 (refl.) Nenusibaigìmai gi tos avies – kapstosi ir kapstosi! Kp. \ baigimas; atbaigimas; įbaigimas; išbaigimas; nubaigimas; pabaigimas; parsibaigimas; pribaigimas; užbaigimas