oda reikšmė
Kas yra oda? óda sf. (1) J.Jabl, Kv, odà (4) (nj.) Skr 1. SD339, Lex46, R, K viršutinis žmogaus ar gyvulio kūno sluoksnis, apvalkalas: Oda yra išorinė kūno danga, kuri saugo jo audinius nuo išorės poveikių rš. Nuo šalčio odà pašiurpsta Plv. Šarmas ódą nuėdęs KI9. Kaulus išdžiūvusius tiktai oda apsega SPI45. Per odą kaulus perskaityt galėjo (labai liesas buvo) KN17. Nesa jo rūbas yra vienatija dangtis jo odos BB2Moz22,27. Oda veido jo žibėjo Ch2Moz34,29. Su savo plika nugara be ódos namon parėjo Sch156. ^ Dar ne vienam užlįs [orig. užlis] už odos B. Iš odos išvarys (jis savo kailyje nerimsta) B. Pas ką (kieno) dvi odi ant kojų? (apsiavusio) Sim. 2. SD339, Q67, R51 nuluptas ir išdirbtas gyvulio kailis: Darė Adomui ir jo moterei sermėgas iš odų BB1Moz3,21. Nušutinu plaukus odų SD57. Apsiuvu oda ką SD228. Ir ožkos oda buvo an jo priegalvio Ch1Sam19,16. Avių ir ožių odose vaikščiojo BtPvŽ11,37. Iš odos padirbo sau būgną S.Dauk. Kvailasai brolis paėmė veršelį, pasipjovė ir mėsą suvalgė, o odelę sudžiovino BsPII176. Dirbtinė oda rš. Odos dirbiniai rš. 3. Kv, M plėvė (epidermis): Oda yra plėvelė ant skūros J. Nuo šašo nusigręs odikė, kaip išgis, ir nebus žymu J. 4. augalų vaisių luobelė, lupena: Sėtinių, bulbių nulupa odą J. Ūmėdės, nulupus kepuraičių odelę, keliuose vandenyse švariai nuplaunamos rš. ◊ káulai ir óda apie labai liesą žmogų ar gyvulį: Po ligos iš jo liko tik káulai ir odà (nj.) Gs. Iš tėvo to paveldėjęs vežimą ir palvą kuiną – kaulai ir oda V.Mont.
oda junginiai
- avies oda, elnio/avies oda, galvos oda, gyvūno oda, išdirbta oda, jaučio oda, kiaulės oda, nudirti odą, ožkos oda, rauginti (odą), þàsies oda, žąsies oda
- gyvūno oda, išdirbta oda
- Virinta oda