olbyti reikšmė

Kas yra olbyti? õlbyti, -ija, -ijo tr. J.Jabl, BŽ33, Jnš, Plv, Gž, Skr, ólbyti FrnW516, Rm, Ps, 1. barti, gėdinti, vainoti, rėkti ant ko: Ar tau gerai, kad vis kap kokį šunį olbija Vv. Kap ėmė viena kitą olbyt, net ausys klausant linko Grl. Tą savo marčią tik visaip ir olbydavo Snt. Na tik jau neõlbyk prie visų žmonių Gs. Toji senė nuolat vaikus õlbija ir õlbija Pg. Piemenis reikės jau ólbyti: galvijai kasdien vasarojuj ir vasarojuj Paį. Ólbija ólbija tą vaikelį kaip kokį pastumdėlį Srv. Olbyk geriantį arelką J. Bijojo, kad neolbytų jo kaip vagiliaus Tat. [Mokytoja] nuolat mus olbydavo, ir mes pagaliau įpratome per daug nekreipti dėmesio į jos reikalavimus A.Vencl. Jau jis ir neõlbytas susipranta Vl. | refl.: Jo žmona ólbytis ir temoka Pbr. 2. nuolat prašyti, kaulyti: Jis mane per dienų dienas ólbija, kad leisčiau jį į gimnaziją Ldk. \ olbyti; apolbyti; atolbyti; išolbyti; nuolbyti; paolbyti; priolbyti; suolbyti