oras reikšmė
Kas yra oras? 1 óras sm. (3) Gs, óras (1) Srv, Šl, Slnt, õras (4) Lp; SD285, R 1. dujos, supančios žemę; atmosfera: Oras – tai plaučių maistas rš. Po lytaus óras toks grynas, tep lengva kvėpuot Plv. Óras net kvepia lietum Šd. Bet mirštantysis gulėjo aukštielninkas, neberėkė, nebedejavo, o tik gaudė burna orą, žiopčiojo A.Vien. O, kad oro plačiau kiek pasemt krūtine! Mair. Tėvynės oro man trūksta, saulelės tavo akių S.Nėr. To darbo ta yra nauda, jog saulei ir orui atdenga stiebus S.Dauk. Troškus oras, dūmai kartūs, ant grindų purvai A1884,406. Óras pilnas dūmų K. Óro srovė NdŽ. Gydymas óru NdŽ. Oras – nors kirvį kabink (prastas, sunkus) Pt. | prk.: Daug kentėjusi tėviškė mano laisvės oru giliai atsidus T.Tilv. 2. erdvė viršum žemės; dangus: Daba ir órą apvažiuot galia, daba žino, kaip yr Btg. Ore girdėti paukštelių čiulbėjimas J.Avyž. Nelabai skaistus oras, gal lietaus bus Ėr. Aš nemačiau oro auštant ir saulelės užtekančios LTR(Dbk). Vieni bėga žeme, paukščiai oru skrenda MPs. Oro paukšteliai – tai mūs broleliai, gulbelės – seserėlės A1884,259. Kregždės su lengvais sparnais aukštai pasikėlė irgi bešūtydamos nei kulkos šaudė per órus K.Donel. Šia oro linija naudojasi daugelis lėktuvų, skraidančių tarp Europos ir Amerikos miestų A.Vencl. Jau ne pirmą kartą man teko perskrosti vandenyną oro keliu Pal. Óro laivynas NdŽ. Óro paštas NdŽ. 3. atmosferos sąlygų būsena, klimatas tam tikru laiku ir tam tikroje vietoje: Vištos eina anksti tūpti prieš gražų orą Pn. Pina tinklus vorai, tai bus gražūs orai Vlk. Kad ant blogo óro, šuo žolę ėda Smln. Per dieną keli oraĩ pereina (pasikeičia) Plv. Kaip orų̃ visokių užeina, taip ir metų visokių Trg. Kap tu atėjai per tokį órą? Plv. Kap bus šitokiu orù važiuot? Lp. Jis eina visokiais oraĩs – ir gerais, ir blogais Trs. Šiemet tas óras čystai subjuręs Všk. Kas čia par oras, ka pagados nėra Krtn. Toks óras negražus – vilkas iš miško neitų Upn. Oras – velnias vaiko nevarytų (labai blogas) Sdb. Kunodas kasti bit geras óras Zt. Šiandie miego (prie miego lenkiantis) oras Pc. Tuo laukus oraĩ drungni gaivydami glostė ir žoleles visokias iš numirusių šaukė K.Donel. Šiandien órs gražus, saulelė kaitina dangų K.Donel. Reiktų atsimainyt órui: ryt sąvartai Tvr. Óro permaina NdŽ. Jėgu kada i pasiklausau óro (pranešimų apie orą), tai pietūs[e] Mžš. Orų̃ spėjimai NdŽ. Orų biuro duomenys sp. Kad oras atšinla, sniegas drėkuoja, mernas darosi J. Pikti oraĩ KII357. Sujudinimas, susiutimas oro SD21. Liovės vėjas, metės oras SD31. Idant orą sveiką ir gerą duotumbi Mž559. Oras žaibais ir perkūnais ... baisus bus DP7. Tai pusnis, tai orẽlis – dangus su žeme sulipęs Vlk. Tai mun rūpia tolimas kelelis, šis tolimas keluželis, ši tamsioji naktuželė, dargusis orelis StnD29. Tai oreliùkai gražūs Dbk. Sutems tamsi naktuželė, sudirgs dargus oruželis RD117. ^ Atšilo oras – atpigo tavoras PPr313. Koks óras, toks ir noras Kin. ║ blogas oras: Šįmet ale oraĩ oraĩ! Plv. Nuomanu, kad bus óro Sv. Labai kojas gelia – bus oro Vb. Óro pabijojo, buvo su megztukais, palitais Erž. Vakar sakiau, kad nū bus kokio oro: buvo mėnulis tokian apitvaran didelian Lp. Drumzlėtas dangus – jau bus kokių orų̃ Grž. Tokie órai baisi, daug serga žmonių Krš. Per orus atėjau N. Oi tu, orẽli, koks tu! Gs. Tai orẽlis! Sb. ^ Pri noro nėr óro (blogas oras – ne kliūtis) Kltn. 4. vieta po atviru dangumi; laukas: Orè dabar labai gražu – tikras pavasaris Grž. Pašaukit iš óro vaikus Sb. Malkos ant óro, šlapios Ut. Visandien aš óre Aps. Marškinėliai ploni, nugarėlė ore Kp. Ore (orie) pavasaris J.Jabl. Oro tylumas – nė lapelis nekruta Žem. Uždaryk duris, bo jau neisme an oro Pb. Orañ mat šilčiau kaip gryčio[je] Pbr. Lyg ant oro pasilikau, be landynės, be gyvenimo J. Aš eisiu į órą K. Motina tava ir broliai tavi stovi óre, ieškodami tavęs DP72. Buvo Petras orè DP158. Lauke mano bėras žirgas, lauke, ant orelio JV1071. Leisk biškį ant oriùko mane Mžš. ^ Ir gyvena: šuva orè, o katė an pečiaus Trgn. Merga pirty, kasa ore (morka) Klt. Stovi boba gryčioj, o galva ore (krosnis) Pn. Sėdi ragana troboj, o kasos ore (sija) Sim. 5. išorinė pusė, išorė: Oro durys nerakintos Ėr. Kažin ar Konstantinas nutinkavos órą [nãmo]? Slm. Įėjimas į sklepą iš óro Rd. Epušė iš óro rodos, kad sveika, nukirsk – dykas vidurys Skp. Krosnis išsidavusi į órą NdŽ. Pasaulis orè linksminas, bet viduriuose dūšia nejaučia tikrojo linksmumo DP214. Nėra tokiuose šauksmo, barnių, vaidų nei viduj dėl širdies nurimstančios, nei ore nuog kitų žmonių SPI308. 6. (l. powietrze) kokia užkrečiama liga: Tarnas manas guli namuose, óru nutrenktas (stabo ištiktas), ir sunkiai trotinas DP73. ◊ iš óro pagáutas pramanytas, sugalvotas: Tokie [posakiai] yra ne iš oro pagauti – jie paimti mūsų kalbai iš rusų kalbos J.Jabl. Visai iš óro pagáutas NdŽ. óro pilìs nerealus, nepagrįstas dalykas; svaičiojimas: Tiktai oro pilių žmonės negali suprasti šios paprastos tiesos rš. óro rýkštė Prk orarykštė, vaivorykštė. pakìbti orè likti be rezultatų: Problemos sprendimas pakibo ore sp.
2 oràs interj. Ds, õras Slk sakoma šunį varant lauk.
oras junginiai
- grynas jūros oras, suslėgtas oras, vėjuotas oras
- Raketa žemė-oras