pabanga reikšmė

Kas yra pabanga? pabangà sf. (3b) [K] žr. pabaiga: 1. Kokia pradžia gyvenimo, tokia pabangà J. Kad bus pabangosp metai privaryti SGII37. Atejo svieto pabangà Užv. Iki pabangos svieto BPII27. Aš su jumis esmi ik pãbangai to pasaulio DP139. Kęst ... be jokios pabangos ant amžių amžių ir toliaus DP272. Prieg pradžios ir pabangõs visokio veikalo mūsų DK18. Gyvatos manos laimyji pabangà DK174. ║ Šienpjūtė jau eita į pãbangą Slnt. Ant pabangõs i mes atsivilkom Vkš. Ant pabangos tebylo ... tarnas Mž117. 2. Norint žinoti, pagal kurios [lankuotinės] daiktavardis tur būti lankuotinas, reik žinoti pabangą antrojo linkio S.Dauk. Pabangõs [pasakos] dorai nepasakiau Pj. ( Palanga – žemės pabangà Slnt. 3. Pagal kūną viena yra visų pabanga, teip tikusių, kaip ir netikusių DP569. ( 4. (plg. l. doskonałość) tobulumas: Mus ... ne teip žodžiais kaip darbais visokios pabangos krikščioniškos mokia DP507. 5. scom. apie nusususį, nusigyvenusį žmogų: Nusigėręs, nusigyvenęs kaip pabangà Vkš.