pabarzdė reikšmė

Kas yra pabarzdė? pabarzdė̃ sf. (3b), pabar̃zdė (2) Srv 1. Šts vieta po smakru, pasmakrė: Pãbarzdę dar nenusiskutai Šlv. Skarelė surišta pabarzdėj Vdn. Kaip davė pabarzdė̃n kuloku! Ker. 2. gaidžio ar kalakuto pakabučiai, pakarūklai: Gaidžio raudona pabarzdė̃ Azr. Sergančių vištų skiauterė ir pabarzdėlės būna išblyškusios rš. 3. nuometo dalis pasmakrėje: Sutaisyk gražiai pãbarzdę Jž. 4. ppr. pl. Pc, Bsg likę ilgesni nenupjauti prie pradalgio krašto žolės ar javų kambliai: Jis gerai pjauja – visai pabarzdžių̃ nepalieka Pjv. Menkas dalgis – pievo[je] paliko daug pabarzdžių̃ Mšk. Ė, vyrai, tokias ilgas pãbarzdes paliekat: pusė naudos lieka ant lauko! Alvt. 5. arklio kojos čiurnos apačioje iš užpakalio augantis plaukų kuokštas, garšva: Į kojos pabarzdę parvera aparą ir pašiūlo[ja], kad arklys neraištum Žeml. 6. DŽ dalgio, kirvio ar peilio pašaknys, vieta prie koto: Dalgio pabarzdė̃ Švnč.