pablakinis reikšmė

Kas yra pablakinis? pablakìnis, -ė adj. (2) 1. neaukštas, prigludęs prie žemės: Medis pablakìnis, kad šakos eina pažemiu, t. y. neaukštas J. Pablakìniai dyguldagiai auga pry pat žemės Šts. Pablakìniai numai – išsiplėtę, be aukšto stogo Ggr. Trobos buvo pablakìnės senų dienų Krt. Pablakinelė bažnyčia – neaukšta, o plati Šts. Pablakìnės ragės Plng. Jaunas pablakìnis vyras, t. y. žemas J. 2. Plng paplokščias: Pablakìniai obulai Nt. Koks čia pablakinis baravykas! Kal. Mūsų skrynios viršai yra pablakìniai, lygi, be išlenkimų, neapvali Dr.

Ką reiškia žodis pablakiui? Visi terminai iš raidės P.