pakulinis reikšmė

Kas yra pakulinis? 1 pãkulinis sm. (1), pakulinỹs (34b) Alk, Raud iš pakulų austas, prastas audeklas: Plonų pakulų vadinasi nūšukinis, o storų – pakulinis Brs. Daviau pakulas suverpt, tai išausiu pãkulinio Snt. Prisiaudžiau pãkulinio, užteks ir maišam Lnkv. Tas muno pakulinỹs par storas išėjo, skietas par tankus buvo Stak. Nežinau, ką daryt su šitu pãkuliniu: labai storas išėjo ir tiks tik maišam Al. Marškiniai pakuliniai, ir tie žalio pãkulinio Gs. Būdavo, audžiam pãkulinį storesnį Žgn.
2 pakulìnis, -ė adj. (2) K, pãkulinis (1) 1. SD450, R183, Antr austas iš siūlų, suverptų iš pakulų: Kadai pãkulinėm kelniom nešio[jo] Dglš. Dviem nytim audėm pãkulinius ir lininius audeklus Lnt. Mano maišas pãkulinis, trinytiškai austas Pn. Pãkuliniai marškiniai Str. Audžiam pãkulinį andaroką Gdr. Su pakulìniais marškinėliais, o ir tie patys be rankovėlių JV849. Andarokas pakulinis, pasterblys potrumpis Kp. Prie kūlimo pakulìnės kelinės geriau už vilnones – prie jų nesivelia šiūkai Gs. Pakulìnis audeklas J. Man terbelė pakulinė glaudžias prie šonelio LTR(Lnkv). | Šokit, vyrai pakulìniai (vilkintys pakuliniais drabužiais), kelkit kojas kuo aukščiaus! JD1107. ^ Pakulinis vaikas, taukų sermėgėlė, aukso kepurėlė (žvakė) LTR(Šll). Kiaulė geležinė, uodega pakulinė (adata su siūlu) Lnkv. ║ iš pakulų suverptas, susuktas: Pakulìniai siūlai siūti netinka Als. Pakulìniai pančiai arkliams pančiuoti Als. 2. turintis pakulų savybių, prastas: Popiera plona kai rūkoma, tik tokia pakulinìkė (minkšta) Skr. Nė velniuo tikęs nėr sausgelžis arba pakulìnis gelžis: pilkas, nestiprus, neduodas virinti Šts. 3. prk. apsileidęs, nesusitvarkęs, niekam tikęs, niekam vertas: Ir iš kur radai tokią pakulìnę?! Trg. Pakulinẽlė, prydėvinelė pana – negraži Šts. 4. prk. verdamas iš miltų: Pikliavonės nėra, kiba reiks išvirt pakulìnės košės Slv. Pakulìnė tyrė iš ruginių miltų Vlkš.

Ką reiškia žodis pakulinti? Visi terminai iš raidės P.