palaikis reikšmė
Kas yra palaikis? 1 palaĩkis, -ė adj. (2) 1. senas, dėvėtas, nešiotas, vartotas, apgadintas: Pri juodo darbo reikia vilkties palaĩkiais drabužiais Plt. Su tokiais palaĩkiais drabužiais nepadoru nė žmoguo į akis pasirodyti Vvr. Palaĩkė drapana naravesnė (patogesnė) už naują Slm. Iš palaĩkių marškinių autakojus pasdaryk Ktk. Su palaikiu ilgiau dėvi ne kad su nauju Sln. Kur tu dėjai tą palaĩkį švarką? Dar galėjai aną dėvėti Mžk. Kaip liuobiaus su palaikiù sijonu, teip i atėjau Žg. Susirišk palaikè skarele, kam tą naujoją įsikandai Slm. Da kažkame buvo toks palaĩkis maišas Prk. Siuvau vyru marškinėlius palaikio maišo, ... uždėjau kaunierėlį palaikio tinklo NS3. Mano palaĩkiai batai jau visai suplyšo Pnd. Dėl palaĩkės pirštinės ubagais neišeisi Kal. Kokia ten jau kepurė, palaikė suvisam! Vkš. O niekas neindeda lopinio gelumbės naujos ing palaikį rūbą BtMr2,21. Kur palaikèsnė terba, tą duok Dglš. Ta sermėgaitė, ta palaikaitė, ta užsikloti, ta pasikloti, ta mergužę vilioti JV83. Mūs pirkia palaĩkė Dglš. Stogas visai palaĩkis Erž. Naująjį vežimą pardaviau, liko tik palaĩkis Dgl. Palaĩkiai pavalkai Ds. Tavo peilis jau visai palaĩkis Pln. Par Ventą tiltas palaĩkis Krš. Kad da ir stipras regis, iš palaĩkio vis palaĩkis Sdk. Kaip senas žmogus niekur netinka, teip palaĩkis daiktas Vžns. Jau niekam netinka, toks palaikis yra N. Palikai mañ’ vieną kaip palaikę ieną, palikai siratą kaip palaikį ratą (d.) Dglš. Čia toks yr mūsų palaikẽlis važelis Mžk. Palaĩkiai (pastovėję, ne švieži) do geri šiaudai Dglš. | Jau baigias šitie palaikiai (senieji) metai, laukiam naujų Švnč. ^ Palaĩkis nelaikys, naujas atlaikys Ut. Palaĩkiais ratais netol važiuosi Vj. Palaikiausis ratas baisiausiai girgžda KlvK. 2. prastas, netikęs: Palaikių gyvulių aš nelaikysiu Gr. Palaĩkė kumelė KII42. Nė kur dingti su tokiu palaikiù arkliu: tuščių ratų nepatrauka Grg. Palaikią́sias avis atskirti KI145. Mano galva palaĩkė (neatsimenu) Pgg. Šiandien palaĩkis oras Žgč. Esam į palaĩkį šimtmetį gimę Ktč. Pričkus Vilius nudalinėjo jiems palaikesniuosius kraštus į apsigyvendinimą dykai prš. Tokia palaĩkė žemė buvo jo Pgg. Palaĩkiai laukai, kupstuoti Pgg. Toks tas mūso sodnas palaĩkis Kal. Ta obelaitė jau palaĩkė Pgr. Mūsų miestelis visai palaikis Krž. Tpfiu, kokie tavo palaikiai barščiai – šuo juos gali ėsti, o ne žmogus! rš. Tavo miežiai palaikesnì už mano J. | Varyki greitai tą mintį, abuoją, palaikę V.Myk-Put. palaĩkiai adv.: Tas kriaučius didžiai palaĩkiai siuva Trg. 3. SD399 silpnas, suvargęs, senas: Ši motriška jau palaikė J. Mano sesuo tokia palaikė N. Pernai buvo palaĩkis, o šiemet labai drūtas Grk. Jau pagijo, vaikščioja, bet dar visai palaĩkis Vdžg. Pamenu, vaikščiodavo tokia palaĩkė, o dabar nė pažyt negali – kaip meška Jrb. Petras atrodo visai palaĩkis, turbūt serga Skr. Ligonis jau visai palaĩkis, kažin rytojaus ar besulauks Up. Jis toks palaikis, turbūt neilgai gyvens Rg. Jau akys palaĩkės, ir dar [verkia ir gadina]! Žr. Atėjo tokia palaikùtė, išsisirgusi, kai šešėlis Skr. 4. Bru, LL130 neturtingas, paprastas: Pri tų palaĩkių bajorelių nė žmoguo nebuvo pavalgyt, nė anims patims Akm. Žiūriu – palaikis žmogelis knygeles bepardavinėjąs Žem. Buvęs tai vyras karštos širdies ..., didis mylėtojas palaikių žmonelių A1884,20. 5. Pgg nedoras, niekingas: Ans tikrai palaĩkis žmogus Žgč. Palaikis vaikis pragėręs kepurę Kltn. Tu palaikis daikte, kaip aš tave spirsiu, tai tuojaus tave budelis pagriebs! BsPI101. Apsirinki, palaikis daiktas! Vd.
2 palaĩkis, -ė smob. (2) K netikėlis, nenaudėlis: O mokykloje iš mūsų juoksis, sakys: brolis palaikis, neišbuvėlis! J.Balt. ║ KII38 skarmalius, valkata, elgeta. ║ sumenkęs, silpnas, senas žmogus: Nieks tau nesakys: – Labs ryts, mergele! Visi tau pasakys: – Bobos palaikėlė JD1497.
3 palaĩkis sm. (2) silpnumas, sumenkėjimas, sulysimas: To senio toks palaĩkis – vieni pinkauliai Užv.
4 palaikis sm. žr. 1 palaikas 1: Krikštas ... atimdinėja visas prabangas arba palaikius nuodėmės DP54.