papildyti reikšmė
Kas yra papildyti? papìldyti intr. pastebėti, įsidėmėti: Ar esi papìldęs – senas bėga i mažas! Pj. | refl. tr., intr.: Nepasipìldžiau, nežinau, koks užpernai buvo šaltis Grd. A pasipìldei tą naująją trobelę pamišky? Up. \ pildytis; įsipildyti; išsipildyti; papildyti
1 papìldyti tr. 1. SD123, K papildomai pripilti (skysčio): Kad nuverda verėnas, papìldyk su papildais J. Kopūstai nuvirė, reikia papìldyti, kitaip neužteks visiems Vkš. Papìldyk barščius, kad nebūtų sūrūs Pc. Motule, eik jau puodą papildyk Kb. Alena, papildžiusi puodus, vėl nuėjo ir atsisėdo po kuodeliu V.Krėv. Užkaitė vandens, papildė pienu I.Simon. Pati ji išgeria pusę stikliuko, papildo ir pakiša Martynui I.Simon. 2. prie esamo ar turimo pridėti; padaryti pilnesnį, išsamesnį; padauginti: Trūkstamą skaičių papìldyti NdŽ. Tėvas pasakojo, ką matė, o sūnus šį tą papìldė NdŽ. Latvių mitologijos esanti dabar rengiama antra papildyta laida K.Būg. Vieni (žodžiai) papildo, kiti kaip kitaip paraiško, pažymi didžiąsias sakinio dalis J.Jabl. Jo didybė norėjo, kad papildyčiau jau pirmiau suteiktus paaiškinimus apie mūsų teismus J.Balč. | refl.: Be abejojimo, lietuvių literatūrinė kalba nuolat vystėsi, turtėjo, ypačiai pasipildydama naujais žodžiais ir posakiais iš teritorinių dialektų A.Vencl. 3. pridėti pilną; pripilti: Da aukščiau užlipęs, atrado vėl ryką, mėlynu vandenėliu papildytą Jrk16. Ta nukopo šuliniespi ir papildė (viršuje prisėmė) kodžių ir iškopo BB1Moz24,16. Vienas žalnierių ėmė pintinį, papildė tą uksusu BPI391. Oru papìldytasis ruimas KII38. Tas bais didysis lytus ... papildė visas upes ir grabes LC1878,37. Jo kraujas nuodais papìldytas, pilnas nuodų KII294. ^ Kadai papildei kiaurą žaką?! B. ║ gausiai suteikti, apdovanoti: Dovanoms savo mus papildžia MP33. 4. tr. užimti (visą vietą), apgyventi: Būkiat vaisingi ir daugsinkitės ir papildykiat vandenį jūrėsa BB1Moz1,22. Vaisykitėsi ir daugsinkitėsi ir papildykit žemę Vln53. Ir anys papildys tavo namus BB2Moz10,6. | refl.: Ir tapo jų (vaikų) labai daug, jog žemė iš jų pasipildė BB2Moz1,7. ║ sklindant apimti, pripildyti (visą erdvę): Ir stojos ūmai ūžėjimas iš dangaus kaip stipro vėjo ir papildė visą trobą BPI416. Jei kvepiąs aliekus nepapildys kvapu visų jop prienčiųjų, ar gali būt aliekumi pavadintas?! DP558. 5. PK127, MP44, CI325 apimti (apie kokį jausmą): Didei papildyti esma neapkanta Mž533. Smūtku papildyta est širdis jūsų VlnE69. Kuriuos aš dvasia išminties papildžiau BB2Moz28,3. Nuliūdimas papildė širdį jūsų DP215. Jos (mirštančios) akys nemirksi ir neužsidaro. Jos tokios gilios ir tokios tuščios, tokios išsemtos ir jau niekuo nebepapildomos I.Simon. 6. pašventinti: Bei tu anus tepk ir jų rankas papildyk BB2Moz28,41. ×7. H atlikti, įvykdyti: Kad prisižadėsi iš trijų dalykų vieną papìldyti, aš tave nunešiu, kur reikia (ps.) Skr. ×8. (plg. l. popełnić) N, Sut, S.Stan, S.Dauk padaryti (nuodėmę): Žmogus grieką papìldė, o visi juokas Krš. Karalienė ... nesutiko ... nuodėmę papildyti BsPII31. \ pildyti; antpildyti; atpildyti; dapildyti; įpildyti; išpildyti; nusipildyti; papildyti; perpildyti; pripildyti; susipildyti; užpildyti
2 papildýti tr. 1. papilti, paberti: Papìldo an linų [herbicidų] nuog žolių Rod. 2. Rod palaistyti, palieti. 3. refl. imti gausiai dygti, augti: Kap pavasarinis lietulis tik nulija, tai žolelė ir paspildo Rod. \ pildyti; išpildyti; papildyti; perpildyti; supildyti; užpildyti
papildyti junginiai
- papildyti (ką) naujausiais duomenimis, papildyti (ką) naujausiais duomenimis/aktualia medžiaga, papildyti degalais