pas reikšmė

Kas yra pas? pàs praep. su acc. (tarmėse ir su gen., o retais atvejais ir su dat. bei instr.) 1. žymint asmenį, kartais ir šiaip gyvą padarą kaip vietą, aplinką, kurioje vyksta veiksmas, pasireiškia būsena: Buvau pàs seserį Ėr. Aš pas savo motinėlę kaip rožė žydėjau Grž. Jei neužaugau pas motinėlę, užaugsiu pas bernelį Klvr. Mažiausis [brolis] pasiliko numie pas tėvo S.Stan. Pas tėvelį augau, valelę turėjau (d.) Vrn. Auga tavo mergužėlė pas senuosius tėvužėlius JV1. Tėvas mamaitę paliko pas senolę mažoje trobelėje Žem. Pas kaimyną geria Dj. Buvau pàs arklius Ėr. Gali gyventi pàs mane Rmš. Kad tu mane vesi, tu pas mane du kubilu ryžių rasi J.Jabl. To senė pàs mane esti Rz. Pas mus visi dirba, nesėdi be darbo Krd. Tų dirgėlių pàs mus yra gyvas galas Klvr. Pas mus gyvačių beveik nėr Lš. Vasaros pas mus gražios rš. Pas mumis yra vienas aukštaitis Vkš. Ir pàs mumi yr Gg. Pàs mum nei eglių nėra, nei šaknių nėra Žml. Prašalaitis pas tave gyven BB2Moz12,48. Aš gyvenu pas jį J.Jabl. Aš jam padarysiu pagalbnykę, kuri pas jį bus BB1Moz2,18. Ar nežinai kartais, kas pas juos buvo? Grž. Pas vedu vis kupeto[je] geras ir blogas J. Vakar vaišėse buvau pas giminių Vl. Pas Matelių̃ šiandien patalkys Skr. Ans užmatė piningų pas to žmogaus Kl. Pas dukters aš gyvenu Jd. O kad aš augau pas matušelės, pas matušelės didžio[je] valelė[je] (d.) Trg. Pas mamužės augau, vargo nežinojau LB59. Ei auga auga du balti broleliai pas senojo tėvelio ArchIV602(Vlkš). Bepigu brolužėliui pas tetušio augti JD1487. Pas munęs sunkiai nebūs Pln. Pas manęs yr laikrodžių kai šunų Pgg. Da pabūk pàs mūsų Rs. Esu buvus pàs jo kiek sykių Erž. Mes kūlėm pas jų Rs. Išsimanė vadinti pas savęs ant pietų didžiūnus M.Valanč. Vypčio[ja] katinas, norėdamas pas savęs prigauti ir jų (paukštelių) plunksnas nurauti D103. 2. žymint daiktą ar asmenį kaip vietą, kurios artumoje, prie kurios, ties kuria vyksta veiksmas ar pasireiškia būsena: Sėskis pas krosnį J.Jabl. Pàs kakalį snausti KBI8. Rukinienė ant suoliuko pas krosnį ištisai jau krankė Žem. Stovėjo dabar Lapinas pas tvorą, liūdnas, paniuręs V.Krėv. Nulipęs nuo balno, pririšo arklį prie medžio, atsisėdo pas šaltinį ir ėmė valgyti J.Balč. Pas pečių pasišildyk J. Pas stotį tik vienas namelis buvo Mrc. Yra pas jeknas ir kasà Dv. Priskina pas dirvonėliais žoles Kb. Pastato po nosia vieną bliūdelį, ir visi sutelpa pas vieną Pls. Pas Didžbalę ganėm Žml. Jis te būva pas kalvę (prižiūri kalvę) Vb. Tai jau trys savaitės, kap pas rugius Ndz. Pas Plungę yr mažas ežeralis Pln. Čia pas tą darželį kumeleliai stovėjo Mžk. Sėskis pàs muni Als. Pas Salantus yra taipogi kalnas M.Valanč. Čia jau visai pas namus Lkš. Ir atjojo [piršleliai] ir sustojo pas tėvelio dvarą Niem9. Pas upę ožką užspėjo K.Donel. Ubagai tokie pas ponų stalą netinka K.Donel. Liudinykai padėjo savo rūbus pas kojas jaunikaičio VlnE15. Pas kelią esąs SD162. Pas šoną esąs SD256. Pasodino Kristų pas savo dešinę BPII117. Ir gyveno par nekurį šulinį BB2Moz2,15. Ir anys apsistojo žemai pas kalną BB2Moz19,17. Elgeta ... gulėjo pas vartus jo DP267. Sėdosi pas šalį CII540. O štai du aklu, sėdinčiu pas kelią Ch1Mt20,30. Nueinu in jį, jo i pas kiemą nėr (išėjęs) Vdš. Sėskis pas krosnies J.Jabl. Tie dumbariai yr pas namų Rmč. Pas šulinės kibiras su vandeniu Šv. Da vienas viedras pas šuns tebėr Erž. Įkando bitis pas akies LKKIX165. Pas tos lovelės sėdi mergelė JD1252. Aš mergytę turėdams, pas šalužės gulėdams, tai man saldu yr miegot N137. Ir puolė ant veido pas kojų jo Ev. Bet aš noriu gulėti pas mano tėvų BB1Moz47,30. Anų mašina, mačiau, tebėr pàs kalvei Grg. Žvakelė (žiburėlis) pas munim atsirado – ir plaukai pasišiaušė Šts. Pas kelmą augęs (šiurkštus, neišauklėtas) SD67. 3. žymint asmenį ar šiaip gyvą padarą kaip vietą, ribą, siekiamą punktą, kurių kryptimi vyksta veiksmas, judėjimas: Šeimininkai išvarė mane pas senolę Žem. Pagrisau važiuoti pas tą daktarą J. Jis nutarė grįžti pas savo tėvus LTR(Tt). Važiuoju pas kalvį Ėr. Užeidykit pas mus Grv. Mažu eitai pas anytėlę? Klvr. Nieko neklausdamas, ėjo pas karalių Jrk43. O man eik, svilink akis pas kunigą V.Krėv. Pas tėvelį tiesiai piršlėmis atvyk S.Nėr. Pas rūtelę, pas mergelę kojos pačios žino kelią J.Marcin. Josiu pas mergelę JV487. Greitai bėgau pas brolelį KlvD7. Prašom į trobą pas mane Žem. Ateidavo pas mumi Brš. Gal išsitarpuosime su čėsu ir ateisim pas jumis J. Nuej[o] pas arklį Zt. Aš eisiu pas karvę Ėr. Vieną naktį išėjo vyriausias vaikas pàs arklius gulėt LB205. Teklė vis man rūgojo, kad aš pas jos nenueinu Žem. Kiti tegul ateina pàs mūsų pasižiūrėt Erž. Liepė jį atvest pas savęs I. Einu pas ano, kurysai mane atsiuntė brš. Besanti atvažiavusi pàs sūnaus Grg. Eik pas mamos numie Šlu. Lėksiu pas motužės JD1256. Jočiau pas mergelės, baltos lelijėlės JD781. Eisiu į girelę pas margos gegelės StnD23. Paskui siuntė pas meškos ir zuikio MPs. Parėjęs pas karaliui Rg. ^ Pilvas eis svečiuos pas nosį (labai daug privalgius išsipūtė pilvas) Žml. 4. žymint daiktą (retkarčiais asmenį) kaip vietą, į kurios artumą, pašonę, kaimynystę krypsta veiksmas: Šviesiausias karaliau, pas tavo sostą atėjau tiesos ieškoti! V.Krėv. Liepiau miniai atsitraukti iš kelio ir nuėjau pas ugnį J.Balč. Šeimyna išėjo pas šieną rš. Pas geležinį tiltą ateina [grybauti] Mrc. Aš einu pàs kakalį KBI7. Eik pas krosnį Sr. Ans liuob ateis pas langą ir brazdys Plik. Dabar jis ėmė eiti pas tą žiburį BsMtII89. Nujojau pas uošvio dvarą KlvD90. Puolė ant veido savo pas kojas jo VlnE109. Jautis vėlei prikišė nosį pas vandenį Dv. Eik pas vandens Krtn. Ir atjojau pas dvarelio, pas rūtų darželio (d.) End. Nešu ekėtes pas obeliẽ Grg. Eisu grėbti pas markaĩ Grg. Tada pas kapą eisim (mirsime) Mrj. ×5. (sl.) žymint asmenį, į kurį kreipiamasi, ko klausiant, prašant: Aš klausiu, pas kuriuos (= kuriuos, kurių) reikia klausti, ne tavo dalykas man nurodinėti V.Krėv. Ragana klausė pas dukterį (= dukterį, dukters) savo VoL309. Klausinėjo pas dukrelę, ar suvisai parėjo Auk. Pàs manę (= manęs, mane) vienas bernas klausė, ar tę susirenka bernai Pls. Nepaklaus pàs žmogų (= žmogaus), ar jisai pavalgęs Vlk. Neklausk pas seną (= seną, seno), ale klausk pas buvolną (= daug kur buvusį, buvusio, patyrusį, patyrusio) Vrn. Einam, paprašysim pas tijūno žmoną (= tijūno žmonos, tijūno žmoną), kad šiai nakčiai paskolintų mums gaidį V.Krėv. Prašė pas kriaučių (= kriaučių, kriaučiaus), kad pasiūtų marškinius Pls. Prašo tik cibulių ir miltų pas mumi (= iš mūsų) Prn. Prašys pàs tave (= tavęs) valgyt arba gert LB163. Rašysiu laiškelį pas mano bernelį (= mano berneliui) Plv. Parodė grometas, rašytas pas didįjį Lietuvos kunigaikštį (= didžiajam kunigaikščiui) S.Dauk. Mano tėvelis pas tavo tėvelį (= iš tavo tėvelio) pažyčijo kirvelį Vrn. Reik žiūrėt, ka nereikėtų pàs valdžią (= iš valdžios) pinigų skolyt Vrn. Tu pasiskųsi pàs motinėlę (= motinėlei), kad ji ramytų tau širdužėlę (d.) Gs. Apskundė pas žiurkių karalių (= žiurkių karaliui) šunį ir tą katiną LB227. Pradėjo prikalbinėt, nors kad jis šauktųs pas jį (= jo), kai kars BM32. ( 6. (sl.) žymint asmenį, kuris turi ką, kuriam kas priklauso: Pas vieną kupčių yra labai graži duktė (= vienas kupčius turi labai gražią dukterį) LB202. Nė kiek da nėra pas taũ protelio (= nė kiek dar tu neturi protelio) Mžš. Nėr tiek an žirgo plaukelių, kiek pas tave (= kiek tavo), mergele, neviernų žodelių (d.) Alvt. Pas tave (= tavo) duonos kąsnis kai pas žąsiną (= žąsino) abrakas Lš. Pàs jį (= jo) mokiniai buvo išmokyti Žal. Šią naktį pas gaspadorių (= gaspadoriui) gims sūnus BM140.

pas sinonimai

pas junginiai

laikinai pas ką gyventi, užeiti pas
Kauno Švč. M. Marijos Apsilankymo pas Elzbietą bažnyčia

Ką reiškia žodis pasaba? Visi terminai iš raidės P.

Draugai