paslankus reikšmė
Kas yra paslankus? paslankùs, -ì adj. (4) J.Jabl, Rd, NmŽ, Pln, Tl, Mrc, paslánkus, -i (1) 1. S.Stan, MitI391, Žg, Dkk netingintis dirbti, veiklus, mitrus: Tas piemenaitis buvo dideliai paslankùs, mitrus Brs. Ka sveikas, i paslánkus Lkv. Ant darbo nepaslankus dilba J. Jis labai paslankùs, nepraleida nė vienos išeigos Erž. Gerai, kad tie muno vaikai tokie paslankì Slnt. Čia reikia paslankaũs žmogaus Up. Paslañkų vyrą gavo Skr. Mano vaikelis labai paslankùs: greitai atneša, ko prašai Krok. Taip i siuntinė[ja], jei vaikščioti paslankùs Užv. Vis tos moterys paslankèsnės Erž. Tokią paslañkią mergaitę retai rasi Kair. Jis vyras labai paslankùs: kur jo nebūta! Jrb. Dzūkas paslankiausias padėti, reikalingą sušelpti, kenčiantį nuraminti rš. Šiuo atžvilgiu mūsų kalbininkai jau yra padarę daug, tik, deja, mes nepaslankūs jų nurodytų klaidų vengti ir savosios kalbos pagrindus studijuoti V.Myk-Put. ^ Paslankì, palanki ir prie pečiaus, ir prie svečio – visur pritinka Škn. paslañkiai adv.: Liepiau jam paeiti iš čion ant valandelės, ką išpildė paslankiai ir su nūlaida I. 2. galintis judėti tam tikromis kryptimis: Architektūrinėms nuotraukoms geriau tinka fotoaparatas, kurio užpakalinė sienelė yra paslanki rš. Pažymėtinas nepaprasto ilgio labai paslankus žirafos liežuvis ir vikrios paslankios lūpos T.Ivan. paslañkiai adv.: Dauguma kaulų yra sujungti paslankiai rš. ◊ paslankių̃ káulų netinginys, judrus, veiklus: Vaikis, kur paslankèsnių káulų, nepraleida nė vieno šokalo Šts. Nepaslankių kaulų mergė, o pačiame dar jaunume Šts.